Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 56°23′54″š. pl. 24°46′16″r. ilg. / 56.39831°š. pl. 24.77111°r. ilg. / 56.39831; 24.77111

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Nemunėlio Radviliškio Švč Mergelės Marijos bažnyčia.jpg
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Biržų
Savivaldybė Biržų rajonas
Gyvenvietė Nemunėlio Radviliškis
Statybinė medžiaga akmenų mūras
Pastatyta 1854 m.
Stilius renesansas

Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia stovi Nemunėlio Radviliškio miestelyje, ties Lietuvos ir Latvijos valstybės siena, prie Apaščios ir Nemunėlio santakos. Istoristinė, turi klasicizmo elementų

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji katalikų koplyčia pastatyta 1719 m. Apie 1782 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji turėjo vieną altorių, be zakristijos. Šventoriuje stovėjo varpinė. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. Nuo 1818 m. buvo nuolatinis kunigas filialistas Jonas Skapinavičius. Jis pristatė zakristiją. Rusijos Vidaus reikalų ministras 1849 m. leido Jonui Tiškevičiui Nemunėlio Radviliškyje pastatyti mūrinę bažnyčią. Ji pastatyta 18491854 m. 1907 m. suburtas bažnyčios choras.

Pirmojo pasaulinio karo metu 1915 m. sugriautas bokštas, sudegė lubos, stogas, altorius, vargonai. Pamaldos laikytos prieglaudoje. 19211928 m. bažnyčia atstatyta (pradėjo kunigas Feliksas Dėdelė, baigė kunigas Mykolas Jusys). Bokštas atstatytas kitokios formos. Per Antrąjį pasaulinį karą sudegė parapijos ūkiniai pastatai, apgriauta bažnyčia. Po karo administratoriaus kunigo Stanislovo Žalio ir kitų rūpesčiu bažnyčia apdengta lentelėmis, atstatytas gerokai žemesnis bokštas, ištinkuota presbiterija. Klebonijos vietoje pastatytas mažas namelis.

Nemunėlio Radviliškyje 19591976 m. gyveno ištremtas vyskupas Vincentas Sladkevičius. Tai pažymi čia 2001 m. atidengta ąžuolinė atminimo lenta su bareljefu (aut. L. Juozonis).

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia istoristinė, turi klasicizmo elementų, stačiakampio plano (27 × 19 m), vienabokštė. Vidus trijų navų, įrengti 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]