Naujosios Granados vicekaralystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Virreinato de la Nueva Granada Naujosios Granados vicekaralystė
Ispanijos imperijos valda
← 1717 – 1819 →   →
Vėliava Herbas
Location of Naujosios Granados vicekaralystė Naujosios Granados politinis žemėlapis 1750 m.
Sostinė	Santa Fe de Bogota
Valdymo forma	kolonija
Era	Imperializmas
- Atskirta nuo Peru vicekaralystės	1717 m.
- Kolumbijos nepriklausomybė	1819 m.
Valiuta	Ispanijos realas

Naujosios Granados vicekaralystė (isp. Virreinato de la Nueva Granada) – Ispanijos kolonija Pietų Amerikos šiaurėje, gyvavusi 1717–1819 m. Apėmė dabartinę Kolumbiją, Ekvadorą, Panamą, Venesuelą, Gajaną, Trinidadą ir Tobagą, nedideles dalis Brazilijos ir Peru. Sostine buvo Bogotos miestas.

Naujosios Granados vicekaralystė sudaryta iš ligi tol gyvavusios Naujosios Granados karalystės, kuri buvo priklausoma nuo Peru vicekaralystės. Po vicekaralystės įkūrimo iškilo Bogotos miestas. 1819 m. teritorijoje gyveno ~4,3 mln. gyventojų. XIX a. pradžioje vicekaralystėje prasidėjo Simono Bolivaro vadovaujamas sukilimas ir susikūrė nepriklausoma Didžiosios Kolumbijos valstybė.

Vicekaraliai

• Antonio Ignacio de la Pedrosa y Guerrero (1718–1719)
• Jorge de Villalonga (1719–1724)
• Sebastián de Eslava (1740–1749)
• José Alfonso Pizarro (1749–1753)
• José Solís Folch de Cardona (1753–1761)
• Pedro Messía de la Cerda (1761–1772)
• Manuel de Guirior (1772–1776)
• Manuel Antonio Flores (1776–1781)
• Juan de Torrezar Díaz Pimienta (1782)
• Antonio Caballero y Góngora (1782–1788)
• Francisco Gil de Taboada y Lemos (1788–1789)
• José Manuel de Ezpeleta (1789–1797)
• Pedro Mendinueta y Múzquiz (1797–1803)
• Antonio José Amar y Borbón (1803–1810)
• Francisco Javier Venegas (1810)
• Benito Pérez Brito (1812)
• Francisco Montalvo y Ambulodi (1816–1818)
• Juan José de Sámano y Uribarri (1818–1819)
• Juan de la Cruz Mourgeón (1819–1821)