Mnemosinė
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Mnemosinė (gr. Mνημοσύνη) arba Mnemė graikų mitologijoje – atminties personifikacija. Ji buvo titanidė, Gajos ir Urano dukra, su Dzeusu mūzų motina.[1] Ji buvo viena iš trijų pradinių Pauzanijaus įvardintų mūzų.
Hesiodo „Teogonijoje“ minima, kad karaliai ir poetai gaudavo jėgų pasakyti geras kalbas ir kūrybos pasisekimą iš Mnemosinės, nes ji kaip mūzų motina turėjusi ypatingą ryšį su jomis.
Dzeusas gulėjo su Mnemosine devynias naktis ir taip jie sukūrė devynias mūzas. Mnemosinė taip pat yra upė Hade, dubliuojanti Letę, pagal IV a. pr. m. e. graikų laidotuvių užrašų seriją daktiliniu hegzametru. Mirusios sielos gėrė iš Letės, kad negalėtų prisiminti savo praėjusio gyvenimo ir tada reinkarnuodavusios. Sielos raginamos gerti iš Mnemosinės, kada žmonės miršta, vietoje Letės. Šie užrašai gali būti susiję su atsikira misterijos religija arba Orfėjo poezija.
Panašiai yra raginami tie, kurie norėjo pasitarti su Trofonijaus orakulu Bojotijoje, jie turi pasirinkti iš kurio šaltinio gerti. Šaltinių pavadinimai yra „Letė“ ir „Mnemosinė“.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mnemosinė. Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008, 180 psl.