Mikojan MiG-19

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
MiG-19
Mikoyan-Gurevich MiG-19S Farmer USAF.jpg
MiG-19
Tipas naikintuvas
NATO kodas Farmer
Gamintojas Mikojan-Gurevič
Pirmas skrydis 1953 m. rugsėjo 18 d.
Pradėtas naudoti 1955 m. kovą
Baigtas naudoti 1989 m. (Tarybų Sąjungoje)
2010 m. (Kinijoje)
Būsena nenaudojamas
Pagrindiniai naudotojai TSRS, Kinija
Pagaminta vnt. 8 500
Variantai Nanchang Q-5

MiG-19 (rus. МиГ-19) – Tarybų Sąjungos antros kartos naikintuvas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1951 m. konstrutorių biuras Mikoyan-Gurevich patobulino MiG-17 SM-1 naikintuvą. Skraidymo savybės ir naujas kompaktiškas A. Mikulino sukonstruotas AM-5 variklis pastumėjo kurti naujesnį modernesnį naikintuvą. Naujesnės modifikacijos SM-2 prototipui buvo sumontuoti 55° kampu pasukti sparnai (SM-1–45°). Po skraidos bandymų, dėl netobulų charakteristikų, nutarta stabilizatorius nuo uodegos kylio perkelti ant fiuzeliažo. Taip pat pastebėta, jog AM-5 varikliai nėra tokie galingi, kad pavyktų pasiekti viršgarsinį greitį. Pakeitus variklį į AM-9 ar RD-9B, konstruktoriam teko nemažai padirbėti ties naikintuvo uodegos konstrukcija. 1954 m. sausio 5 d. naikintuvas (variantas SM-9) pakilo į orą ir po sėkmingų skraidos bandymų, pritarta serijinei gamybai, suteikiant MiG-19 pavadinimą.

Modifikacijos[taisyti | redaguoti kodą]

MiG-19PM su oras-oras tipo raketomis ir papildomomis kuro talpyklėmis.
  • MiG-19 – bazinis modelis su dvejais AAM-9B turboreaktyviniais variklias.
  • MiG-19S – su patobulintais stabilizatoriais. Naikintuvu pasiektas 180 m/s pakilimo greitis.
  • MiG-19P – naikintuvas-sulaikytojas, skirtas atlikti užduotis bet kokiomis oro sąlygomis. Jame sumontuotas radiolokatorius su taikikliu RP-1 (rus. РП-1 Изумруд).
  • MiG-19PM – galintis skraidinti 4 oras-oras tipo raketas, su nutaikymo sistema RPS Izumrud (rus. РПС Изумруд). Patrankos nebuvo komplektuojamos.
  • MiG-19SV – naikintuvas-sulaikytojas, naudojamas dienos metu, maksimaliai palengvinta MiG-19S versija. Ginkluotė – viena NR-30 (rus. HP-30) patranka. Juo buvo pasiektas maksimalus aukštis – 20 740 m.

MiG-19 pagrindu buvo sukonstruoti bandomieji MiG-19MU, MiG-19SU, SM-10, SM-20, SM-30 ir kiti. Jais buvo bandomos naujos ginkluotės sistemos, borto įranga, varikliai, degalų papildymas ore, katapultavimas.

Šalys naudotojos[taisyti | redaguoti kodą]

Mig-19 operators.PNG

Ginkluotė[taisyti | redaguoti kodą]

  • Trys NR-30 patrankos (kalibras 30 mm). Viena sumontuota fiuzeliaže (70 užtaisų), po vieną sparnuose (po 55 užtaisus).
  • Iki 250 kg bombų ar nevaldomų raketų arba montuojamos po sparnais 4 oras-oras tipo raketos UR K-5.
MiG-19 3-view drawing.svg

Charakteristikos[taisyti | redaguoti kodą]

Tipas
Ekipažas 1 pilotas
Keleivinės vietos
Ilgis 12.50 m
Aukštis 3.90 m
Sparnų ilgis 9.20 m
Sparnų tipas Strėlinis
Sparnų kampas 55°
Sparnų plotas 25 m²
Tuščioji masė 5 100 kg
Pilnoji masė 7 500 kg
Maksimali masė 8 500 kg
Variklis (-iai) Tumansky RD-9B turboreaktyvinis, du
Traukos jėga 31.9 kN
Kreiserinis greitis
Maksimalus greitis 1 445 km/h
Mach 1.18
Skrydžio aukštis
Maksimalus aukštis 17 500 m
Skrydžio nuotolis 2 200 km
Kovinis skrydžio nuotolis 685 km
Kilimo greitis 180 m/s
Kuro atsargos


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Mikojan MiG-19 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka