Marienburgo pilis

Marienburgo arba Malborko pilis (vok. Ordensburg Marienburg, lenk. Zamek w Malborku) − XIII a. pastatyta Teutonų ordino pilis dabartinės Lenkijos šiaurėje, Malborke, prie Nogato upės. Plotas virš 20 ha.

Nuo 1309 iki 1454 m. pilis buvo Vokiečių ordino didžiojo magistro rezidencija. Nuo 1457 iki 1772 m. su trumpomis pertraukomis buvo Lenkijos karalystės provincijos Karališkosios Prūsijos sudėtyje, buvo viena iš Lenkijos karalių rezidencijų. Po Lenkijos padalinimų 1772 m. atiteko Prūsijos karalystei. Po Antrojo pasaulinio karo vėl grįžo Lenkijai. Antrojo pasaulinio karo metu pilis stipriai nukentėjo, po karo buvo atstatyta ir restauruota. Šiuo metu pilyje veikia muziejus. Pagal plotą tai yra didžiausia plytinė pilis Europoje.

Marienburgo tvirtovė − viena didžiausių ir geriausiai išlikusių Viduramžių gynybinės ir rezidencinės architektūros pavyzdžių Vidurio ir Rytų Europoje, viena monumentaliausių bei įspūdingiausių plytinės gotikos ansamblių Europoje.

1997 m. Marienburgo pilis įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija

Marienburgo pilį 1274 m. įkūrė kryžiuočiai užkariautoje prūsų žemėje Pamedėje. 1276 m. Marienburgui suteiktos miesto teisės.

1309−1457 m. Marienburgo pilis buvo Kryžiuočių ordino didžiojo magistro rezidencija.

1361 m. Marienburgo pilyje buvo kalinamas Lietuvos kunigaikštis Kęstutis (per žygį į Įsruties apylinkes patekęs į nelaisvę).

1410 m., tuoj po Žalgirio mūšio, Marienburgo pilį buvo apgulusi LDK ir Lenkijos kariuomenė, tačiau po kelių savaičių apgulties, taip ir nešturmavusi pilies, atsitraukė.

Pilies ansamblis formavosi net šešis šimtmečius (XII a. pabaiga − XVIII a.). Pilies kompleksas statytas palaipsniui: 1275 m. pradėtos Aukštutinės pilies statybos, iki XIII a. vidurio susiformavo Vidurinė pilis, kurią sudaro Didžiųjų magistrų rūmai su 1309 m. išplėstu Priešpiliu, o XIV a. pirmoje pusėje pastatyta Žemutinė pilis. Visos trys pilys sujungtos į vieningą gynybinį kompleksą, tapusį neįveikiama tvirtove. Gynybiniais mūrais buvo apjuostas ir miestas.

Po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1772 m. Marienburgo pilis atiteko Prūsijai. Tuomet ji buvo perstatyta ir paversta kareivinėmis bei sandėliu.

Svarbus atstatymo darbų etapas buvo 1882−1921 m., kai jiems vadovavo C. Steinbrechtas. Visi darbai buvo paremti archeologiniais ir architektūriniais tyrimais, o atstatomoje bei restauruojamoje pilyje atkurtos autentiškos gotikinės architektūros formos, atsisakyta puošnių romantizuotų elementų. Pilies atstatymo darbus nutraukė II pasaulinis karas. 1945 m. pilis buvo smarkiai apgriauta. Per visą savo istoriją ji niekuomet nebuvo taip nukentėjusi − sugriauta beveik 80% mūrų. 1947−1950 m. atlikti daliniai konservavimo darbai. Po 1959 m. pilies gaisro ji pradėta iš esmės atstatyti.

Šiuo metu pilyje įkurtas muziejus (1961), veikia parodos, rengiami spektakliai. Malborko pilies muziejus yra vienas moderniausių bei gausiausiai lankomų muziejų Lenkijoje ir visame Vidurio Europos regione, vykdantis įvairiapusę šviečiamąją, kultūrinę veiklą, rengiantis įspūdingus tarptautinius parodų projektus.