Vyriškumas
Vyriškumas (lot. masculinus 'vyriškas') – etinė kategorija, apibūdinanti savybes, tradiciškai sietinas su vyru. Vyriškumo samprata nuolatos kito priklausomai nuo kultūros bei istorinio laikotarpio.[1] Vakarų visuomenėje vyriškosiomis savybėmis laikoma jėga, ryžtas, lyderystė ir užtikrintumas.[2][3][4][5] Tiek vyrai, tiek moterys gali būti vyriški.[6]
Moksliniai tyrimai, išsamiau tyrinėjantys vyriškumą, atsirado XX a. 9–10 deš., Jungtinėse Valstijose. Itin susidomėta vyriškumo sąsajomis su kitomis socialinėmis sritimis, kurias nagrinėja įvairios filosofinės ir sociologinės teorijos.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vyriškumo samprata kinta priklausomai nuo istorinių ir kultūrinių aspektų.[7] Dėl šios priežasties, australų sociologo Raewyno Connellio manymu, tikslingiau nagrinėti „vyriškumus“, o ne vieną universalų prototipą.[8]
Antika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senovės literatūra, siekianti maždaug 3000 m. pr. m. e., turėjo itin konkrečius reikalavimus iš vyrų, ir siejo vyriškumo idealą su dievais bei mitiniais herojais. Pagal Hamurabio kodeksą:
- 3 taisyklė: „Jeigu kas nors praneš apie tariamą nusikaltimą vyresniesiems ir nesugebės įrodyti savo kaltinimų pagrįstumo, jis bus nubaustas mirtimi.“
- 128 taisyklė: „Jeigu vyras ima moterį į žmonas, tačiau jos nepažįsta, ši jam nėra žmona.“[9]
Žydų Tanache, kuomet Izraelio karalius Dovydas ruošėsi artėjančiai mirčiai, jis savo sūnui Saliamonui pasakė: „Aš palieku šią Žemę, tad būk stiprus ir pasirodyk esąs vyras.“[10]
Etnografiniame veikale „Germanija“ romėnų istorikas Publijus Kornelijus Tacitas rašė, kad germanų genčių vyrai agresyviai kaudavosi mūšiuose tam, jog apgintų savo moteris nuo patekimo į priešų rankas.[11][12][13]
„Gerai žinoma, kad svyruojančios, ties žlugimo riba esančios armijos buvo dvasiškai palaikomos moterų, išvien besimeldžiančių kartu su vyrais. <...> Jos leisdavo vyrams suprasti, kad pralaimėjus laukia neišvengiama vergovė. Toks moterų likimas germanus gąsdino žymiai labiau, nei jų pačių gerovė.“[14] – P. K. Tacitas, „Germanija“
Tacitas germanų karvedį Arminijų pateikė kaip vyriškumo pavyzdį, kuris po to, kai Romos karvedys Germanikas iš jo pagrobė mylimą žmoną, germanų princesę Tusneldą, pareikalavo karo prieš Romos imperiją.[15][16][17][18]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kimmel, Michael S.; Aronson, Amy, eds. (2004). Men and Masculinities: A Social, Cultural, and Historical Encyclopedia, Volume 1. Santa Barbara, Calif.: ABC-CLIO. p. xxiii. ISBN 978-1-57-607774-0.
- ↑ Kimmel, Michael S. (1994). "Masculinity as Homophobia: Fear, Shame, and Silence in the Construction of Gender Identity". Theorizing Masculinities. Thousand Oaks: SAGE Publications, Inc. pp. 119–141. doi:10.4135/9781452243627. ISBN 9780803949041.
- ↑ Vetterling-Braggin, Mary (1982). "Introduction". "Femininity", "masculinity", and "androgyny": a modern philosophical discussion. Totowa, N.J: Littlefield, Adams. p. 6. ISBN 9780822603993.
the [personality] theorist might classify a person as "masculine" if the person thought that person to have any or all of the following P-traits [personality traits] - GROUP Y TRAITS: strength of will, ambition, courage, independence, assertiveness, aggressiveness, ...
- ↑ Carli, Linda L. (2001). "Assertiveness". In Worell, Judith (ed.). Encyclopedia of women and gender: sex similarities and differences and the impact of society on gender, Volume 1. San Diego, California: Academic Press. pp. 157–168. ISBN 9780122272462.
- ↑ Thomas, R. Murray (2001), "Feminist perspectives"
- ↑ Halberstam, Judith (2004). "'Female masculinity'". In Kimmel, Michael S.; Aronson, Amy (eds.). Men and Masculinities: A Social, Cultural, and Historical Encyclopedia, Volume 1. Santa Barbara, Calif.: ABC-CLIO. pp. 294–5. ISBN 978-1-57-607774-0.
- ↑ Reeser, Todd W. (2010). Masculinities in theory: an introduction. Malden, Massachusetts: Wiley-Blackwell. ISBN 978-1-4051-6859-5.
- ↑ Connell, R.W. (2005). Masculinities (2nd ed.). Cambridge: Polity. ISBN 9780745634265.
- ↑ Hammurabi (1910). Hooker, Richard (ed.). The Code of Hammurabi. L.W. King (translator).
- ↑ „Bible Gateway passage: 1 Kings 2:2 - King James Version“. biblegateway.com. Bible Gateway. Nuoroda tikrinta 2017-09-29.
- ↑ "Tacitus - Germania | UNRV.com". www.unrv.com.
- ↑ "Internet History Sourcebooks Project". sourcebooks.fordham.edu.
- ↑ Tacitus. The Origin and Situation of the Germans
- ↑ "Tacitus' Germania". facultystaff.richmond.edu.
- ↑ Tacitus, The Annals 1.59
- ↑ "Arminius". Ancient History Encyclopedia.
- ↑ Torres, Danielle. "Who is Arminius?". University of Vermont.
- ↑ "Cornelius Tacitus, The Annals, BOOK 1, chapter 59". www.perseus.tufts.edu.