Vyriškumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Romėnų mitologijoje, Marsas buvo karo ir vyriškumo dievas

Vyriškumas (lot. masculinus 'vyriškas') – etinė kategorija, apibūdinanti savybes, tradiciškai sietinas su vyru. Vyriškumo samprata nuolatos kito priklausomai nuo kultūros bei istorinio laikotarpio.[1] Vakarų visuomenėje vyriškosiomis savybėmis laikoma jėga, ryžtas, lyderystė ir užtikrintumas.[2][3][4][5] Tiek vyrai, tiek moterys gali būti vyriški.[6]

Moksliniai tyrimai, išsamiau tyrinėjantys vyriškumą, atsirado XX a. 9–10 deš., Jungtinėse Valstijose. Itin susidomėta vyriškumo sąsajomis su kitomis socialinėmis sritimis, kurias nagrinėja įvairios filosofinės ir sociologinės teorijos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyriškumo samprata kinta priklausomai nuo istorinių ir kultūrinių aspektų.[7] Dėl šios priežasties, australų sociologo Raewyno Connellio manymu, tikslingiau nagrinėti „vyriškumus“, o ne vieną universalų prototipą.[8]

Antika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovės literatūra, siekianti maždaug 3000 m. pr. m. e., turėjo itin konkrečius reikalavimus iš vyrų, ir siejo vyriškumo idealą su dievais bei mitiniais herojais. Pagal Hamurabio kodeksą:

  • 3 taisyklė: „Jeigu kas nors praneš apie tariamą nusikaltimą vyresniesiems ir nesugebės įrodyti savo kaltinimų pagrįstumo, jis bus nubaustas mirtimi.“
  • 128 taisyklė: „Jeigu vyras ima moterį į žmonas, tačiau jos nepažįsta, ši jam nėra žmona.“[9]

Žydų Tanache, kuomet Izraelio karalius Dovydas ruošėsi artėjančiai mirčiai, jis savo sūnui Saliamonui pasakė: „Aš palieku šią Žemę, tad būk stiprus ir pasirodyk esąs vyras.“[10]

Etnografiniame veikale „Germanija“ romėnų istorikas Publijus Kornelijus Tacitas rašė, kad germanų genčių vyrai agresyviai kaudavosi mūšiuose tam, jog apgintų savo moteris nuo patekimo į priešų rankas.[11][12][13]

„Gerai žinoma, kad svyruojančios, ties žlugimo riba esančios armijos buvo dvasiškai palaikomos moterų, išvien besimeldžiančių kartu su vyrais. <...> Jos leisdavo vyrams suprasti, kad pralaimėjus laukia neišvengiama vergovė. Toks moterų likimas germanus gąsdino žymiai labiau, nei jų pačių gerovė.“[14] – P. K. Tacitas, „Germanija“

Tacitas germanų karvedį Arminijų pateikė kaip vyriškumo pavyzdį, kuris po to, kai Romos karvedys Germanikas iš jo pagrobė mylimą žmoną, germanų princesę Tusneldą, pareikalavo karo prieš Romos imperiją.[15][16][17][18]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kimmel, Michael S.; Aronson, Amy, eds. (2004). Men and Masculinities: A Social, Cultural, and Historical Encyclopedia, Volume 1. Santa Barbara, Calif.: ABC-CLIO. p. xxiii. ISBN 978-1-57-607774-0.
  2. Kimmel, Michael S. (1994). "Masculinity as Homophobia: Fear, Shame, and Silence in the Construction of Gender Identity". Theorizing Masculinities. Thousand Oaks: SAGE Publications, Inc. pp. 119–141. doi:10.4135/9781452243627. ISBN 9780803949041.
  3. Vetterling-Braggin, Mary (1982). "Introduction". "Femininity", "masculinity", and "androgyny": a modern philosophical discussion. Totowa, N.J: Littlefield, Adams. p. 6. ISBN 9780822603993. the [personality] theorist might classify a person as "masculine" if the person thought that person to have any or all of the following P-traits [personality traits] - GROUP Y TRAITS: strength of will, ambition, courage, independence, assertiveness, aggressiveness, ...
  4. Carli, Linda L. (2001). "Assertiveness". In Worell, Judith (ed.). Encyclopedia of women and gender: sex similarities and differences and the impact of society on gender, Volume 1. San Diego, California: Academic Press. pp. 157–168. ISBN 9780122272462.
  5. Thomas, R. Murray (2001), "Feminist perspectives"
  6. Halberstam, Judith (2004). "'Female masculinity'". In Kimmel, Michael S.; Aronson, Amy (eds.). Men and Masculinities: A Social, Cultural, and Historical Encyclopedia, Volume 1. Santa Barbara, Calif.: ABC-CLIO. pp. 294–5. ISBN 978-1-57-607774-0.
  7. Reeser, Todd W. (2010). Masculinities in theory: an introduction. Malden, Massachusetts: Wiley-Blackwell. ISBN 978-1-4051-6859-5.
  8. Connell, R.W. (2005). Masculinities (2nd ed.). Cambridge: Polity. ISBN 9780745634265.
  9. Hammurabi (1910). Hooker, Richard (ed.). The Code of Hammurabi. L.W. King (translator).
  10. „Bible Gateway passage: 1 Kings 2:2 - King James Version“. biblegateway.com. Bible Gateway. Nuoroda tikrinta 2017-09-29.
  11. "Tacitus - Germania | UNRV.com". www.unrv.com.
  12. "Internet History Sourcebooks Project". sourcebooks.fordham.edu.
  13. Tacitus. The Origin and Situation of the Germans
  14. "Tacitus' Germania". facultystaff.richmond.edu.
  15. Tacitus, The Annals 1.59
  16. "Arminius". Ancient History Encyclopedia.
  17. Torres, Danielle. "Who is Arminius?". University of Vermont.
  18. "Cornelius Tacitus, The Annals, BOOK 1, chapter 59". www.perseus.tufts.edu.