Loreta Juodkaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Loreta Juodkaitė (g. 1978 m.) – Lietuvos šokėja, šokio pedagogė ir choreografė, šiuolaikinio šokio kūrėja, šokusi garsiausiose pasaulio scenose ir dirbusi su žymiais šiuolaikinio šokio choreografais nuo Europos iki Pietų Amerikos[1], Lo­ros Juo­dkai­tės šo­kio tea­tro vadovė, Klaipėdos universiteto dėstytoja, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė, Auksinio scenos kryžiaus laureatė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šokio mokėsi nuo šešerių metų. Kelio į meną paieškos prasidėjo nuo baleto, tačiau susirgusi buvo išbraukta iš lankančiųjų sąrašo. Tęsti baletą atkalbėjo medikė mama dėl, jos manymu, per sunkaus krūvio ir norėjusi, kad dukra įgytų stabilią profesiją su kad ir nedideliu, bet nuolatiniu atlygiu. Paskui lankė folklorą (tautinius šokius), chorą, pramoginius-estradinius šokius, grojo pianinu, Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje mokėsi tapybos, grafikos.

Baigusi vidurinę mokyklą, Lengvosios pramonės aukštesniojoje mokykloje vienerius metus mokėsi konstravimo ir modeliavimo. 19951997 m. dirbo šokio mokytoja Vilniaus aukštesniojoje lengvosios pramonės mokykloje. Metusi mokslus, norėdama suderinti teatrą, šokį ir norą piešti, rengėsi stoti į Dailės akademiją, lankė "Elementoriaus" teatro studiją (Vadovas Gediminas Storpirštis). Vilniaus dailės akademijoje baigė bakalauro studijas ir įgijo scenografės kvalifikaciją. Toliau lankė Vyčio Jankausko modernaus šokio studiją. Tuomet jau prasidėję Lietuvos šokio informacijos centro ir „Vilniaus festivalių“ rengiamas tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ patraukė dėmesį naujomis idėjomis ir galimybėmis. Siekdama įvaldyti techniką ir suvokusi, kad stinga žinių, profesionalaus parengimo, išvažiavo į Eseną (Vokietija), kuriame veikė stipri šokio mokykla. Nors tebuvo perkopusi vos 20 metų, ten nepateko dėl to, jog buvusi „per sena“.[2]

2002-2005 m. baigė privačią Zalcburgo eksperimentinę šokio akademiją SEAD Austrijoje[3]. Mokslus akademijoje rėmė tėvai, Lietuvos garbės konsulas ir Zalcburgo Rotary klubo prezidentas Peter Krön (g. 1928 m.),[4]; be to, savaitgaliais šokėja dirbdavo įvairius darbus (nuo namų tvarkymo iki sienų dažymo). Pirmaisiais metais mokėsi hatha jogos kūnui paruošti ir sustiprinti, koncentracijai ir valiai ugdyti. 2003 metų rugsėjo 14 dieną Hallein mieste, Ziegelstadl salėje, atliko šokio performansą renginyje „Lietuva – kaimynė ir partnerė naujoje Europoje“ (vok. Litauen – Nachbar und Partner im neuen Europa).[5] 2004 m. dirbo jogos dėstytoja Christos Hassfurther teatre (Austrija).[6]

Grįžusi iš Austrijos, Vilniaus dailės akademijoje (VDA) surinkusi būrį studentų, sukūrė Šokio teatrą. 20052007 m. VDA Šokio teatro vadovė, Sporto centro šokio technikos lektorė. Tarp studentų - architektūrą VDA studijavęs Andrius Mulokas, vėliau išvykęs į Suomiją studijuoti šiuolaikinio šokio, po to šokti mokęsis Graikijoje, Amsterdame studijavęs choreografijos,[7] ir kiti menininkai, vėliau tapę šokėjais. Kaip meno kūrėja ir šiuolaikinio šokio choreografė nuo 2007 metų sausio 1 dienos iki 2008 metų sausio 1 dienos Loreta Juodkaitė kas mėnesį gaudavo individualią 10 MGL dydžio valstybės stipendiją, skirtą šokio spektakliui „Trio“ sukurti ir viešai atlikti (finansavimą skyrė LR kultūros ministerija).[8]

Šiuolaikinio šokio pagrindus Juodkaitė įgijo Vyčio Jankausko modernaus šokio studijoje, dalyvaudama įvairiuose šiuolaikinio šokio projektuose bei seminaruose.[9] Šokio meno mokėsi daugelyje meistriškumo kursų bei privačiai. Dalyvavo tarptautiniuose šokio festivaliuose, eksperimentiniuose projektuose. Buvo Andriaus Pulkauninko šiuolaikinio šokio trupės šokėja. Greta įvairių šokio technikų, kurių mokėsi LMTA, susipažino ir su hiphopu, flamenko, kitomis šokio rūšimis.[10] Su džiazo muzikantu Vladimiru Čekasinu išbandė improvizacijos galimybes. Paskui sekė projektai su muzikantais Liudu Mockūnu, Arkadijumi Gotesmanu; su vokaliste Andre Pabarčiūte, kontrabosininku Vyčiu Nivinsku ir būgnininku Marijumi Aleksa sukurtas improvizacinis projektas „Čia ir dabar…“[11]

2006 metais su improvizaciniu šokio spektakliu „Čia ir dabar“ debiutavo profesionaliojoje scenoje - „Naujojo Baltijos šokio“ festivalyje. Juodkaitė iš karto susilaukė ir publikos, ir kritikų pripažinimo. Spektaklis „Čia ir dabar“ bei Menų spaustuvės programai „Atvira erdvė“ sukurtas šokio diptichas „Salamandros sapnas. Paveikslas“ (režisierius Valentinas Masalskis) 2007 metais jai pelnė Auksinį scenos kryžių už metų debiutą. Su „Salamandros sapnu“ Lora Juodkaitė apkeliavo daugybę šalių ir festivalių, pasirodė tokiose Europos šiuolaikinio šokio scenose kaip „The Place“ Londone (2007 m.) ir Tarptautinėje šokio mugėje Diuseldorfe (2008 m.). Kaip pradedančioji kūrėja pasirodė jauniesiems scenos menininkams ir scenos menų specialybių studentams skirtoje Menų spaustuvės programoje „Atvira erdvė“ (joje savo žiūrovo ieškojo ir kiti dabar žinomi kūrėjai, tuomet scenos naujokai Agnius Jankevičius, Balys Latėnas, Petras Lisauskas ir daugelis kitų).[12]

Veda šokio seminarus Lietuvoje ir užsienyje. Yra šokio pedagogė. 2008 metais su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentais sukūrė spektaklį „Riba“.[13] Nuo 2011 metų rudens Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto Režisūros katedros darbuotoja.[14] KU MF skaito paskaitas vaidybos studentams; studijavo režisūros magistrantūroje. Kaip šiuolaikinio šokio pedagogė dalyvauja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro projekte „Kūrybinis impulsas II“[15], jame su šokėjais ruošia choreografines miniatiūras.[16] 2009 metais dėstė M. K. Čiurlionio menų mokyklos Vilniuje Baleto skyriaus mokinėms;[17] pagal Armando Amaro muziką vienuoliktokėms sukūrė kompoziciją „A Traversee“.[18]

Dirba kaip nepriklausoma šokėja ir choreografė. Pasak teatro kritikės, kartu su Agnija Šeiko yra judesio teatro atstovė.[19] Sukūrė per dešimt šokio spektaklių. Jie buvo rodyti Lietuvoje bei užsienyje. Naujausias spektaklis „Atmintis“ pristatytas 2014 metų sausio 10 d. „Menų spaustuvėje“.[20] Imtis atminties temos kūrėją paskatino kelionių įspūdžiai, pokalbių nuotrupos, pamąstymai apie politinius, ekonominius, socialinius skirtumus, egzistuojantys skirtingose kultūrose ir nepriklausomai nuo religinės bei istorinės sanklodos visur vienodai apribojantys žmogaus prigimtį.[21] Ketina pratęsti spektaklio „Skruzdelės“ statymą (kilus miško gaisrui Kuršių Nerijoje, planavo kurti dokumentinį filmąpasaką, apie tai, kaip gamta ir žmogus susiję, tačiau tam negavo pinigų iš Kultūros ministerijos).[22]

Šiuolaikinio šokio asociacijos narė-steigėja.

Pasirodymai užsienyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spektakliai buvo rodyti Rusijoje[23], Armėnijoje, Ukrainoje, Jungtinėje Karalystėje[24], Prancūzijoje ir Izraelyje. 2010 metais su spektakliu „Salamandros sapnas. Paveikslas“ dalyvavo Austrijoje, Graco šokio performanso dienos renginyje (vok. Grazer Tanz Performance Tag), kur buvo pristatomas Lietuvos šiuolaikinis šokis. 2010 metais kartu su keturių šokėjų trupe Loreta Juodkaitė viešėjo Adijamane (Turkija), kur buvo pakviesta pristatyti solinį spektaklį „Malda smėlyje“.[25] 2010 metų birželio 20 dieną lietuvių choreografė dalyvavo garsios Turkijos etninės muzikos grupės „Kardeş Türküler“ koncerte Stambule. 2010 metų liepos 5 dieną dalyvavo Sankt Peterburgo tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Open Look“, supažindinančiame rusų žiūrovus su naujausiomis šiuolaikinio šokio meno tendencijomis Europoje ir JAV. 2010 metų liepos 7 dieną prasidėjusio tarptautinio Avinjono teatro festivalio „Off“ programoje dalyvavo su prancūzų choreografo Thomaso Lebruno spektakliu „Daryti tai, nedaryk to“.[26]

2010–2012 m. intensyviai gastroliavo su savo Menų spaustuvėje (Vilniuje) pastatytais spektakliais, taip pat Rachido Ouramdane‘o trupe (aplankyti Belgijos, Ispanijos, JAV ir kitų šalių festivaliai), šoko Turkijoje ir kitur.[27] Vienas reikšmingiausių tarptautinių pasirodymų – Korzo teatre Hagoje (Nyderlandai) praleista savaitė; jos metu šokėja dalyvavo vienoje iš kasmėnesinių šio teatro rengiamų šokio programų, kur ne tik rodė savo spektaklio „Malda smėlyje“ solo versiją, bet ir turėjo galimybę susipažinti su Korzo reziduojančių tarptautinio masto choreografų darbais; gavo kvietimą statyti spektaklį Korzo teatre.

2012 metų birželį kartu su Klaipėdos jaunimo teatru pasirodė Austrijoje (Halleiner Festwoche).[28] 2012 metais pradėjo dirbti su turkų-sirų kilmės Austrijos šokėju ir choreografu Ziya Azazi[29], su kuriuo sukūrė du spektaklius – „Ikonos“ (Icons) ir „Energija“ (Energy), o Korzo teatre (Nyderlandai)[30] su japonų šokėju ir choreografu Kenzo Kusuda[31], rafinuoto šokio meistru, pristatė spektaklį „Miražas“.[32] 2014 m. Liono operos teatre pusantro mėnesio dirbo choreografo Rachido Ouramdane’o[33] asistente, 24 šokėjus mokė atlikti įvairius sukinius.[34]

Lo­ros Juo­dkai­tės šo­kio tea­tras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2013 m. rudenį buvo įsteig­tas Lo­ros Juo­dkai­tės šo­kio tea­tras. Steigėja ir direktorė - Loreta Juodkaitė. Me­ni­nin­kei tal­ki­na sce­nog­ra­fė El­vi­ta Braz­dy­ly­tė, va­dy­ba už­sii­ma jos se­suo Vy­tau­tė.[35] Naujai įkurto šokio teatro spektaklis „Atmintis“ Lietuvos publikai buvo pristatytas 2014 metais sausį.[36]

Choreografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūrė choreografiją spektakliams:

  • Šokio spektaklis „Atmintis“, 2014 m.
  • Šokio miniatiūra „Ėjimas“. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. 2013 m. birželio nėn.
  • Šokio spektaklis „Miražas“. Kaunas. 2012 m.
  • Šokio spektaklis „Malda smėlyje“. Vilnius, Menų spaustuvė. 2009 m.
  • 2008 m. „Sibilė“. Režisierius Valentinas Masalskis, Menų spaustuvė.[37]
  • 2008 m. „Riba“. Kūrybinio veiksmo bendruomenė.
  • 2008 m. „Išnykti“. Lietuvos nacionalinis dramos teatras.
  • 2008 m. „Kai bus balta“. Lietuvos nacionalinis dramos teatras.
  • 2008 m. „Nepaklusti“. Lietuvos nacionalinis dramos teatras.
  • 2007 m. „Trimatrix. Trys judėjimai“. Idėjos autorius ir kompozitorius Tomas Dobrovolskis. Atlikėjai: Loreta Juodkaitė, Igoris Zaripovas, Andrius Žužžalkinas. Muzika ir muzikos atlikimas: Tomas Dobrovolskis. Scenografija ir kostiumai: Renata Valčik. Menų spaustuvė.
  • 2007 m. „Šokis mieste“. Lietuvos šokio informacijos centras (sukurtas festivaliui „Menas netikėtose erdvėse“, nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis).
  • 2006 m. „Salamandros sapnas. Paveikslas“. Režisierius Valentinas Masalskis, Menų spaustuvė.
  • 2006 m. „Čia ir dabar…“
  • 2005 m. „Vėlinės“. VDA Šokio teatras
  • 2005 m. Šokio improvizacija festivalyje „Vilnius City Jazz 2005“. Projekto sumanytojas – Vytautas Mikoliūnas.

Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teatras
  • 2005 m. „Leben mit dem Wurm“. Režisierė Christa Hassfurther (Austrija)
Šokio teatras
  • Vaidmenys šokio spektaklyje „Des Temoins Ordinaires“. Režisierius-choreografas R. Ouramdane (Prancūzija). 2009 m.
  • Vaidmuo šokio spektaklyje „Des Temoins Ordinarais“ (choreografas Rachid Ourardane). Roma (Italija). 2012 m. vasario 20 d., Tunisas gegužės 5 d.
  • Vaidmuo šokio spektaklyje „Sibilė“. Vilnius, Menų spaustuvė (režisierius V. Masalskis). 2012 m. vasario 29 d., balandžio 29 d.
  • Vaidmuo šokio spektaklyje „ICONS“ (choreografas Ziya Arazi). Draguignan (Prancūzija). 2012 m. balandžio 13 d.
  • Su spektakliu „ICONS“ (horeografas Ziya Arazi) dalyvauta San Paule (Brazilija) 2012 m. balandžio 21 d., Zimbabve-Harare (Pietų Afrikos respublika) gegužės 1-4 d.
  • Vaidmuo šokio spektaklyje „Sfumato“ (choreografas Rachid Ourardane). dalyvauta šokių festivalyje Lijone (Prancūzija) 2012 m. rugsėjo 19-20 d., Paryžiuje (Prancūzija) 2012 m. rugsėjo 28-29 d., Grenoblyje (Prancūzija) 2013 m. sausio 23-25 d.
  • 2009 m. „Daryti tai, nedaryk to“. Choreografas Thomas Lebrun (Prancūzija), Lietuvos šokio informacijos centras, Cie Illico (Prancūzija)
  • 2005 m. „Pėdsakai“. Choreografas Vytis Jankauskas, Vyčio Jankausko šokio trupė
  • 2005 m. „Get Ready for Love“. Choreografė Vita Osojnik (Slovėnija), Zalcburgo šokio festivalis Sommer Szene 2005 (Austrija)
  • 2005 m. „RED“. Choreografas Milan Kozanek (Slovakija), Zalcburgo eksperimentinė šokio akademija (Austrija)
  • 2005 m. Šokio teatro projektas. Choreografė Vita Osojnik (Slovėnija)
  • 2004 m. „Fuzzy Time“. Choreografė Rebecca Murgi (Italija)
  • 2003 m. „Nuts and Other Fruits“. Choreografė Vita Osojnik (Slovėnija), Zalcburgo eksperimentinė šokio akademija (Austrija)
  • 2002 m. „Baltas“, Choreografas Andrius Pulkauninkas, Fabrikas Nr. 6
  • 2002 m. „Užkasti vaivorykštę“. Choreografas Vytis Jankauskas
  • 1999 m. „Va Bank“. Režisierė Sandra Bernotaitė
  • kt.[38]

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šokėja, „Nuodėmės užkalbėjimas“. Režisierius Algimantas Puipa). 2007 m.
  • Scenografija ir kostiumai trumpo metražo filmui „Vaikystėje spalvos buvo ryškesnės“. Režisierius Jonas Grižas, 2003 m.
  • Aktorė, šokėja trumpo metražo filme. Režisierius Nerijus Didvalis, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2002 m.[39]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmas „Lora“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kino operatorius Algimantas Mikutėnas apie Loretą Juodkaitę kaip apie vieną žymiausių Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjų yra sukūręs filmą „Lora“. Filmas sukurtas siekiant parodyti vieną šokėjos dieną nuo pabudimo iki pat nakties. Filme šokėjos diena, prasidedanti mankšta lovoje, kava ir cigarete, pavaizduota kaip nesibaigianti. Joje pabandyta sutalpinti keliones, šeimos narius, treniruotes, šokį, gražius vaizdus ir garsųjį Loros sukinį, kurį bare ji demonstravo įsilinksminusiems ir mobiliaisiais telefonais šokėją filmuojantiems baro klientams. Filme visos 4 stichijos - ugnis, vanduo, oras, žemė – buvo šokio fonas. Tarp jų trypčiojo, sukosi ar tiesiog stovėjo plevenančiais ryškiaspalviais apdarais aprengta Loreta Juodkaitė.[40]

Filmo premjera įvyko 2012 metų gegužės 8 dieną tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis '12“. Vienintelis seansas buvo parodytas Menų spaustuvėje Vilniuje.[41]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kas šokėją L.Juodkaitę priverčia vaikščioti lyg apvaisintą?
  2. Loreta Juodkaitė: „Bręstu apie gyvenimą kalbėti šokiu“
  3. Zalcburgo eksperimentinė šokio akademija
  4. Peter Krön (Zalcburgo Rotary klubo prezidentas)
  5. Stimmen für Europa. Projekt-Endbericht 2002-2003. Wir sind Europa
  6. Christos Hassfurther teatras
  7. Užsienyje gyvenančių lietuvių kūryba – Lietuvos publikai
  8. Dėl stipendijų skyrimo, 2007 m. sausio 25 d. Nr. ĮV-62
  9. Loreta Juodkaitė (Tarptautinis modernaus šokio festivalis)
  10. L.Juodkaitė: norintys išmokti šokti lietuviai priversti išvažiuoti. Ir jie dažniausiai negrįžta
  11. Šokio magija: Loreta Juodkaitė (Lietuvos žinios)
  12. Menų spaustuvė vėl siūlo „pasimatuoti“ sceną
  13. Rimantas Eivenis. Čia nebus pabaigos
  14. KU Menų fakulteto Režisūros katedros darbuotojai
  15. LNOBT Baleto artistų choreografinių miniatiūrų koncertas - debiutų vakaras
  16. Antrajame „Kūrybiniame impulse“ dalyvaujanti Lora Juodkaitė šokiu atskleis žmogaus kovą gyvenime
  17. Metus nematyta L.Juodkaitė: yra spektaklių, kuriuos galėčiau šokti visą gyvenimą
  18. Helmutas Šabasevičius. Jaunasis Lietuvos baleto kraujas
  19. Vita Mozūraitė. Dievų įkvėptas šiuolaikinis šokis – senesnis nei fokloras (2011 m.)
  20. Pirminio kūno link (Monika Jašinskaitė, 7MD)
  21. Atmintis, Šokio spektaklis (7MD inf.)
  22. Šokėja L.Juodkaitė: kartais ir aš pati pradedu galvoti – kodėl esu Lietuvoje?
  23. Maskviečiai audringai plojo jauniesiems Lietuvos choreografams
  24. L.Juodkaitė – šokių festivalyje Londone
  25. Projektai (Menų spaustuvės inf.)
  26. Juodkaitės maršrutai
  27. Lora Juodkaitė: „Gyvenimas yra absurdiškas. Tam, kad išgyventum, reikia kurti“ (15min)
  28. Tennengauer Nachrichten
  29. Ziya Azazi
  30. Korzo teatras
  31. Kenzo Kusuda (Biografija)
  32. [1]
  33. Rachido Ouramdane’o asmeninis puslapis
  34. Šokio virtuozė L. Juodkaitė meilę ir šeimą aukoja dėl karjeros
  35. L.Juodkaitė nusilenks prie atminties šaltinio (Lietuvos žinios)
  36. Šokio spektaklis „Atmintis“ – darbas, kurį Loreta Juodkaitė kūrė visus pastaruosius metus
  37. Loreta Juodkaitė apdovanojimą švęs Lietuvos, Prancūzijos ir Latvijos scenose
  38. Loreta Juodkaitė (15 min)
  39. Loreta Juodkaitė (www.quoideneufdocteur.fr)
  40. Judesio būta daug (Vita Mozūraitė, 7MD inf.)
  41. Operatorius A. Mikutėnas debiutavo kaip režisierius (Laima Žemulienė, Kauno diena, 2012-05-13)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]