Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
1 lito moneta, skirta 2009 m. Europos kultūros sostinei Vilniui.
VEKS2009 simbolis „Kultūra“ pievoje prie Baltojo tilto.

Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009 (sutrumpintai VEKS2009 arba VEKS) – metus trukęs kultūros projektas, skirtas Vilniaus titulavimui Europos kultūros sostine 2009 m. Projekto koordinavimui 2006 m. buvo įkurta VšĮ Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009 (VšĮ VEKS2009).

Prieštaringai įvertinto projekto eigą apsunkino 2008 m. pasaulio ekonominė krizė ir kilę įvairūs skandalai dėl lėšų švaistymo ir grobstymo.[1] Nepaisant to, per metus įvyko apie 1500 renginių, kuriuos aplankė apie pusantro milijono žmonių.[2]

Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2004 m. buvo pateikta paraiška dėl Vilniaus titulavimo 2009 m. Europos kultūros sostine, kadangi 2009 m. Lietuvos vardo paminėjimui suėjo 1000 metų. Lietuva tapo pirmąja iš 2004 m. į Europos Sąjungą įstojusių šalių, gavusi teisę į šį titulą.[1] Nors kaip viena iš VEKS2009 rengimo 2009 m. priežasčių buvo įvardintas Lietuvos vardo tūkstantmetis, šių įvykių minėjimai buvo menkai susiję.[3]

Pasirengimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Likus dvejiems metams, 2006 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija su Vilniaus miesto savivaldybe įkūrė VšĮ VEKS2009.[3] Pasak pirmosios įstaigos direktorės Elonos Bajorinienės, pasirengimui buvo duota per mažai laiko, kadangi paprastai tokio masto projektas yra rengiamas 3-4 metus.[1] VEKS2009 programai, įkvėptai „Fluxus“ judėjimo, pasirinktas šūkis „Kultūra gyvai“.[3]

Dar prieš 2009 m. VšĮ VEKS2009 inicijavo kasmetinius renginius „Tebūnie naktis!“, Gatvės muzikos diena, „Lux“ bei „Menas netradicinėse erdvėse“. 2008 m. pradėtas teikti Lietuvos kultūros sostinės titulas, Zarasai tapo pirmuoju miestu, gavusiu šį titulą.[1]

VEKS infrastruktūrai buvo suplanuota skirti beveik 300 mln. litų, iš jų 22,5 mln. litų – Vilniaus dailės akademijai, apie 80 mln. litų – Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui. Taip pat numatyta lėšų Valdovų rūmų bei Nacionalinės dailės galerijos statyboms. Abiejų statinių atidarymas numatytas 2009 m.[4]

2009 m. buvo numatyta pritraukti 15 % daugiau turistų nei prieš tai buvusiais metais.[1]

Eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krantinės arka“, nemažai diskusijų sukėlusi skulptūra dešinėje Neries krantinėje.
flyLAL“ priklausantis „Boeing 737–522“ su VEKS2009 emblema.

Renginiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naujųjų 2009 m. sutikimui Vilniuje surengtas fejerverkų, šviesos ir muzikos spektaklis, kuriam LR Kultūros ministerija skyrė 2 mln. litų.[5]

Birželio 19 d. po ketverius metus užtrukusios rekonstrukcijos atidaryta Nacionalinė dailės galerija, liepos mėnesį įvyko Valdovų rūmų atidarymo ceremonija.

Abiejose Neries krantinėse organizatorių iniciatyva įrengtos trys skulptūros. Kairėje krantinėje įrengtos Roberto Antinio „Puskalnis“ ir Mindaugo Navako „Dviaukštis“, dešinėje – Vlado UrbanavičiausKrantinės arka“.[6] Pastarasis kūrinys sukėlė nemažai diskusijų. Projektui pasibaigus buvo inicijuota peticija skulptūros perkėlimui, kurią palaikė ir keli profesionalūs menininkai.[7]

Problemos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sklandžią VšĮ VEKS2009 veiklą trikdė tiek vidiniai, tiek išoriniai nesutarimai. 2008 m. pabaigoje VšĮ VEKS2009 steigėjams nutarus, jog buvusi įstaigos taryba veikė netinkamai ir neskaidriai, taryba buvo perrinkta iš jos pašalinant tarybai vadovavusį Artūrą Zuoką ir buvusį kultūros viceministrą Gintarą Sodeiką.[8] 2009 m. sausio 15 d. ekonominė policija įvykdė 2006–2007 m. įstaigos buhalterinių dokumentų poėmį.[9] Vasario mėnesį iš VšĮ VEKS2009 direktoriaus posto buvo priversta atsistatydinti Elona Bajorinienė, nauju direktoriumi paskirtas Rolandas Kvietkauskas, LR Kultūros ministerijos sekretorius.[10][11]

Metų pradžioje bankrutavo viena iš VšĮ VEKS2009 partnerių, skrydžių bendrovė „flyLAL“, turėjusi suteikti 4,5 mln. litų vertinamą paramą dalyvių gabenimu bei reklama.[12] Dėl skrydžių įmonės bankroto perpus sumažėjo skrydžių per dieną skaičius iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto (23 skrydžiai vietoje 57). 42 % sumažėjo ir oro uosto aptarnautų keleivių skaičius lyginant su 2007 m. vasariu.[13]

Dėl lėšų projekto įgyvendinimui stygiaus buvo atšaukta mažiausiai 16 renginių, tarp kurių Tarptautinės meninių kino teatrų konfederacijos narių konferencija, „Ąžuolo misterija“, elektroninės muzikos „Creamfields“, gatvės teatro festivaliai, „Menas netradicinėse erdvėse“.[14] Vasario 8 d. VšĮ VEKS2009 įstaigos steigėjams pasiūlė apsvarstyti įstaigos likvidavimą. Tokiu būdu, įmonės teigimu, būtų galima sutaupyti 3,8 mln. litų, skirtų įstaigos administravimui.[15]

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Projekto eigą apsunkino 2008 m. pasaulio ekonominė krizė bei valdžios finansinių garantijų teikimo vilkinimas.[1] Padidintas PVM tarifas padarė neigiamą įtaką viešbučių verslui. Pagal Lietuvos statistikos departamento informaciją, sausio-rugsėjo mėnesiais užsakytų kambarių skaičius krito 21.8 %, lyginant su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė tvirtino, jog 2009 m. Vilniui trūko reklamos užsienyje.[10]

Nepaisant sunkumų, per metus įvyko apie 1500 renginių, kuriuos aplankė apie pusantro milijono žmonių. Projekto įgyvendinimui 2009 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė ir Europos Komisija skyrė 34 mln. litų.[2]

Projektas susilaukė prieštaringų vertinimų. Tuometinis Vilniaus vicemeras bei VšĮ VEKS2009 valdybos pirmininkas Gintautas Babravičius projektą įvertino kaip labai sėkmingą, o ministras pirmininkas Andrius Kubilius sakė negalįs teigti, kad projekto programa būtų „pačios aukščiausios kokybės“.[2]

Dienraštis „Baltic Reports“ metams baigiantis konstatavo, kad nors renginiai Vilniuje ir nesugebėjo pritraukti turistų dėl skandalų, susijusių su lėšų švaistymu ir grobstymu, šie turi potencialą tapti tradiciniais.[10] Iš tiesų kasmetiniais tapo renginiai „Tebūnie naktis!“ („Kultūros naktis“ nuo 2013 m.) bei Gatvės muzikos diena. Be to, dienraštis pripažino tais metais padidėjusį tarptautinį dėmesį Vilniui.[10]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]