Pilkoji žieduotoji papūga
| † Psittacula bensoni |
|---|
 Pilkosios žieduotosios papūgos rekonstrukcinis morfologinis piešinys |
| Apsaugos būklė |
 Išnykę (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Psittacula bensoni Holyoak, 1973 |
| Sinonimai |
|
| Paplitimas |
 Pilkųjų žieduotųjų papūgų buvęs paplitimo arealas (Mauricijus), bei galimai buvo paplitusios Reunjono saloje, kurios šiame žemėlapyje nepavaizduotos |
Pilkoji žieduotoji papūga (Psittacula bensoni) – papūginių paukščių (Psittaciformes) būrio, Psittaculidae šeimos, žieduotųjų papūgų (Psittacula) genties išnykusi paukščių rūšis.[4]
Paplitimas ir išnykimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pilkosios žieduotosios papūgos kaip endeminė rūšis, buvo paplitusios Mauricijaus saloje, bet taip pat yra buvę nemažai pranešimų apie „mažas pilkąsias papūgėles“ iš Reunjono salos, kurios tikriausiai priklausė šiai arba artimai giminingai rūšiai. Kaip manoma, paminėtų „pilkųjų papūgų“ Reunjono salos populiacija išliko bent iki 1732 m. kurias nedviprasmiškai tais metais paminėjo Cossigny. 1754 m. taip pat buvo minimos papūgos, bet nesukonkretinta kokios tai papūgos.[4]
Pilkosios žieduotosios papūgos išnyko dėl žmonių veiklos: buvo vykdoma pernelyg intensyvi medžioklė, didelio masto miškų kirtimai ir deginimai.
Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Beveik neabejotinai buvo maža pilka papūga, kurią aprašė daugelis ankstyvųjų keliautojų. 1764 m. Cossigny pažymėjo, kad Mauricijaus „miškuose pilna papūgėlių, kurios yra arba visiškai pilkos, arba visiškai žalios. Anksčiau jas daug kas valgydavo, ypač pilkąsias“ – tai buvo paskutinis pilkųjų žieduotųjų papūgų paminėjimas, ir tikėtina, kad vėliau jos sparčiai nyko ir išnyko.[1]
Pilkosios žieduotosios papūgos buvo pilko plunksnų apdaro (skirtingai ne kaip kitos joms artimos, iki mūsų dienų išlikusios žieduotųjų papūgų (Psittacula) genties rušys, dominuojančio žalio plunksinio apdaro), su didoku raudonu snapu, ilga uodega ir maždaug 29% buvo stambesnės už Psittacula eques rūšies papūgas.[4] Pilkųjų žieduotųjų papūgų skeleto struktūra buvo panaši į Aleksandro žieduotųjų papūgų (Psittacula eupatria), tačiau kai kurie jų kaulai už pastarųjų buvo didesni ir tvirtesni.[5] Pilkosios žieduotosios papūgos buvo stambiausia žieduotųjų papūgų (Psittacula) genties rūšis.
Remiantis randamomis subfosilijomis, pilkosios žieduotosios papūgos buvo mažesnės už Lophopsittacus mauritianus ir Necropsittacus rodricanus papūgas, bet panašaus dydžio kaip Mascarinus mascarinus papūgos, tačiau tik su platesniu snapu.[5]
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasak Cheke’o ir Hume’o, pilkosios žieduotosios papūgos anatomija rodo, kad jos įpročiai buvo daugiausia susiję su žeme, tai yra daugiau laiko leido ant žemės, o dėl baltųjų vėtronių (Dictyosperma album) ir storųjų ropėpalmių (Hyophorbe lagenicaulis) gausos, jos galėjo maitintis šių palminių (Arecaceae) vaisiais.[6]
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Psittacula eques
- † Psittacula exsul
- † Lophopsittacus mauritianus
- † Mascarinus mascarinus
- † Necropsittacus rodricanus
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 BirdLife International, 2016. „IUCN Red list - Lophopsittacus bensoni“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) Straipsnis anglų k. - ↑ The history of the Dodo Raphus cucullatus and the penguin of Mauritius, Julian P. Hume, Historical Biology, 2006; 18(2): 65–89
- ↑ Pechvogel, Natuurinformatie, Darwinjaar 2009, Eline Levering
- ↑ 4,0 4,1 4,2 researchgate.net / Reappraisal of the parrots (Aves: Psittacidae) from the Mascarene Islands, with comments on their ecology, morphology, and affinities; Authors: Julian Hume, Natural History Museum, London. January 1513Zootaxa 1513(1513). DOI:10.11646/zootaxa.1513.1.1
- ↑ 5,0 5,1 biotaxa.org / Reappraisal of the parrots (Aves: Psittacidae) from the Mascarene Islands, with comments on their ecology, morphology, and affinities; Author: JULIAN PENDER HUME. Vol. 1513 No. 1: 25 Jun. 2007 / Monograph, Published: 2007-06-25
- ↑ archive.org / Lost land of the dodo: an ecological history of Mauritius, Réunion & Rodrigues; Authors: Anthony Cheke & Julian Hume | Publication date: 2008
