Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčia
Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.
55°19′20″š. pl. 25°57′32″r. ilg. / 55.3223°š. pl. 25.9589°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Ignalinos |
| Savivaldybė | Ignalinos rajonas |
| Gyvenvietė | Linkmenys |
| Adresas | Bažnyčios g. 10 |
| Statybinė medžiaga | plytų, akmenų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1887 m. |
| Stilius | istorizmas |
Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Linkmenų kaime, 12 km į vakarus nuo Ignalinos, 0,5 km į šiaurės rytus nuo kelio 111 Utena–Kaltanėnai–Švenčionys . Istoristinė, dominuoja neoromaninio stiliaus elementai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Linkmenyse parapija įsteigta Ldk Kazimiero I Jogailaičio valdymo laikais (1440-1492 m.)[1]. Aleksandras Jogailaitis Linkmenų bažnyčios patronato teises 1501 m. perleido Vilniaus vyskupui Albertui I Taborui (1492-1507), griežtai prisakydamas, kad pamaldas joje kunigai laikytų lietuvių kalba. 1510 m. paminėtas Linkmenų klebonas, Vilniaus vyskupijos kunigas Albertas. Istoriniuose šaltiniuose minima 1517 m. Žygimanto Senojo donacija parapijai.
1554 m. minima sumenkusi bažnyčia. 1645 m. pastatyta nauja. Grafas Tiškevičius 1720 m. pastatė naują medinę bažnyčią. 1842 m. bažnyčia trečdaliu padidinta pačios parapijos lėšomis. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Linkmenų bažnyčiai 1820 m. priklausė jurisdika miestelyje ir šie kaimai: Cijonai, Grikiapelė, Kiškiai, Rukiškė, Tumėniškė.
1849 m. vizitacijos akte minima, jog bažnyčia turėjo tris medinius altorius: pagrindinį Švč. Trejybės, Švč. Rožinio Mergelės Marijos - kairėje ir Šv. Juozapo - dešinėje. Vidinėje koplyčioje stovėjo ketvirtasis altorius, su Antakalnio Kristaus medine skulptūra. Šalia bažnyčios minima prieglauda (špitolė), kurioje glaudžiasi ir iš parapijiečių aukų išlaikomi 6 vargšai.
1882 m. patvirtintas karo inžinieriaus Čerkasovo naujos mūrinės bažnyčios projektas. Numatoma statyti bažnyčia nebuvo didesnė už senąją, todėl generalgubernatorius 1884 m. leido statyti. Pastatyta 1887 m.
XX a. pradžioje parapijiečių skaičius siekė 4500[2]. 1920 m. rudenį Linkmenis ir dalį parapijos okupavo Lenkija. Okupacinė valdžia 1925 m. iškėlė bylą Linkmenų klebonui Juozui Breivai už lietuvių kultūrinę veiklą. Jis pabėgo į Kirdeikius.
Linkmenų parapijos teritorija oficialiai ženkliai sumažėjo, kai 1926 m. popiežius Pijus XI bule „Lituanorum gente“ įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją: Lietuvoje likusi parapijos dalis sudarė naujai įsteigtą Kirdeikių parapiją.
1933–1936 m. veikė „Ryto“ draugijos skaitykla.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia stačiakampio plano, bazilikinė, vienabokštė. Tai originalus XIX a. akmenų ir plytų mūro pastatas su eklektikos ir neoromantikos stilių bruožais. Dekoratyvia kompozicija išsiskiria altoriai, presbiterijos baliustrada, sakykla, Dievo Motinos statula, originalūs vargonai, paauksuotuose rėmuose ant drobės tapyti paveikslai, ornamentuoti spalvotais stiklais langai. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su tinkuotais stulpais.
Šventoriuje palaidoti kunigo Jeronimo Janulionio (gim. 1880 - mir. 1919 balandžio 6) ir kovotojo už lietuvybę lenkų okupacijos metais kunigo Igno Montvilos (gim. 1883, kunigu pašventintas 1908, Linkmenų klebonu paskirtas 1935) palaikai.
Taip pat stovi paminklas kunigo Silvestro Gimžausko motinai Liucijai Marijonai Vaitkevičiūtei-Gimžauskienei, perkeltas iš Linkmenų senųjų kapinių.
