Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedra
VDA+DK-LT-vertik.jpg

VDA dizaino katedra Nauji rumai.jpg

Įkurtas 1961 m.
Darbuotojų 25 (2007 m.)
Studentų ~200 (2007 m.)
Bakalaurai 280 (2006 m.)
Magistrantai 88 (2006 m.)
Vieta Maironio g. 3, 01124 Vilnius Tel. (8-5) 2105 476
Svetainė [1]

Dizaino katedra - Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto katedra, nuo 1961 m. ruošianti daiktų dizaino specialistus.

Dizaino katedros istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dizaino katedra Vilniaus dailės akademijoje (iki 1968 m. Lietuvos TSR Valstybinis dailės institutas) įsteigta 1961 m. Ją įkūrė ir vėliau vadovavo prof. Feliksas Daukantas (*1915 †1995). Iš pradžių buvo pavadinta Pramonės gaminių meninio konstravimo katedra (PGMK). Tai buvo viena pirmųjų Pramoninės dailės katedrų tuometinėje Sovietų sąjungoje. Būsimi dizaino specialistai katedroje buvo rengiami atsižvelgiant į gamybos specifiką. Beveik visas PGMK kursines užduotis, diplominius darbus užsakydavo gamybos įmonės. Vėliau katedra pavadinta Pramoninės dailės katedra, o nuo 1987 m. – Dizaino katedra. Pirmieji katedros studentai dizaino studijas baigė 1965 m. (trys absolventai). Kasmet buvo parengiama 12–20 specialistų. Iki 1995 m. parengtas 371 specialistas. 1995 m. studijuoti buvo priimti pirmieji magistrantai. Iki 2006 m. bakalauro kvalifikacinis laipsnis buvo suteiktas 280 absolventų, magistro kvalifikacinį laipsnį įgijo 88 absolventai.

Katedros dėstytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prof. Arkadijus Varanka, katedros vedėjas 2007-2011 m.

Prof. Feliksas Daukantas organizavo katedros materialinę bazę, subūrė dėstytojus ir sudarė studijų planus. Katedrai vadovavo iki 1985 m. Nuo 1985 m. iki 2006 m. jos vadovu buvo prof. Tadas Baginskas, nuo 2007 m. iki 2011 m. Katedrai vadovavo e.prof.p. Arkadijus Varanka, 2011 m. Katedros vedėju tapo doc. Juozas Brundza.

Dirbo Vytautas Budvytis (dirbo 1961–1964 m.), Juozas Burneika (dirbo 1961–2005 m.) ir Albinas Petras Purys (dirbo 1961–1968 m. ir 19942008 m.), Algimantas Bielskis (dirbo 1964–1986 m.), Simonas Ramunis (dirbo 1964–1977 m.), Arvydas Kybrancas (dirbo 1968–1976 m.), Algimantas Mizgiris (dirbo 19731988 m.), Viktoras Jasanauskas (dirbo 1976–1995 m.), Algirdas Koira (dirbo 19781989 m.), Algirdas Jazbutis (dirbo 1979–1989 m.), Giedrius Laurušas (dirbo 1986–1991 m.), Egidijus Kleiza (dirbo 1988–1996 m.), Vladas Vizgirda (dirbo 1990–2005 m.), Albertas Krajinskas (dirbo 1991–1995 m.), Jonas Malinauskas (dirbo 1991–2003 m.), Vaidas Zabulionis (dirbo 2002–2004 m.), Paulius Mazūras (dirbo 2005-2010 m.)

Dizaino katedroje dirbo buvusios Dailės pedagogikos katedros dėstytojai – Albertas Gurskas dėstė grafikos pagrindus, o Vincas Norkus – tapybą. Piešimo studentus mokė Irena Trečiokaitė–Žebenkienė, Liuda Vaineikytė, Leonardas Petkevičius. Spalvotyros studentus mokė Giedrė Fledžinskienė, dizaino istorijos ir teorijos – Laima Cieškaitė–Brėdikienė. Dizaino katedrai talkino buvusios Inžinerinių dalykų katedros dėstytojai: Ipolitas Moglinickas, Irena Bogdanienė, Vytautas Petrulaitis, Laima Bogočiūnienė, Albinas Degutis, Augustinas Liepinis.

Šiuo metu katedroje veikia dvi studijos - (vadovai - prof. Tadas Baginskas ir prof. dr. Vytautas Kibildis).

  • Studijose dėsto prof. Tadas Baginskas (nuo 1975 m.), prof. dr. Vytautas Kibildis (nuo 1980 m.), doc. Albertas Domereckas (nuo 1988 m.), doc. Jonas Gerulaitis (nuo 1988 m.), doc. Povilas Juškaitis (dirba nuo 1995 m.), doc. Miglė Kibildienė (nuo 1995 m.), e.prof.p. Arkadijus Varanka (nuo 1998 m.), Vytautas Petrulaitis (nuo 2000 m.), nuo 2004 m. – lekt. Julija Mazūrienė, doc. Juozas Brundza ir doc. Šarūnas Šlektavičius.

Piešimo ir tapybos įgūdžius lavina Piešimo katedros dėstytojai – vedėjas prof. Jonas Kazlauskas bei doc. Viktoras Bakšys, tapybos - prof. Giedrius Kazimierėnas (nuo 1997 m.), meno istoriją dėsto dr. Rasa Janulevičiūtė.

Daiktų dizaino katedroje veikusi prof. Audriaus Klimo studija 2010 m. rudenį performuota į atskirą Grafinio dizaino katedrą.

Dizaino studijų programa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senasis Dizaino katedros pastatas (2006 m.)

Dizaino katedros studijų programa visuomet buvo rengiama pagal Lietuvos ekonomikos reikmes, pagrįsta kultūros paveldu, tradicijomis. Nors iš pradžių Dizaino katedra neturėjo daug galimybių prisidėti prie bendros Lietuvos dizaino raidos, vis dėlto padėjo gerinti žmogaus aplinką ir išlaikyti gerą lietuviškų prekių vardą visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje. Atkūrus Nepriklausomybę, pasikeitus ekonomikos padėčiai, dizainerių darbo sąlygoms, Dizaino katedros dėstytojai tinkamai reagavo į neišvengiamus pokyčius. Pakito dizaino mokymas. Daugiau nei 40 metų darbo patirtis padėjo Dizaino katedrai siekti svarbiausio tikslo: rengti plataus profilio, gerus įgūdžius, profesines ir bendrąsias žinias turinčius specialistus.

Dizaino programos tikslai dera su strateginiais Lietuvos ekonomikos, verslo ir kultūros poreikiais. Dizainerio specialybė labai paklausi, todėl beveik visi VDA Dizaino katedros absolventai po studijų randa kvalifikaciją atitinkantį darbą. VDA Dizaino katedroje rengiami dviejų pakopų universitetinių studijų specialistai.

Pirmosios pakopos universitetinės pagrindinės studijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausios dizaino programos absolventų žinios ir gebėjimai (kompetencijos):

  • suvokti pagrindines aplinkos, daiktų dizaino problemas, susijusias su vartotojų poreikiais;
  • gebėti vertinti dizaino problemas, pasirinkti tinkamą sprendimą;
  • įgytas žinias taikyti praktiškai;
  • projektuoti daiktų, aplinkos dizaino objektus pagal funkcinį, ergonominį, technologinį, estetikos kriterijus;
  • pasitelkti informacines technologijas ir profesiniam dizainerio darbui reikiamas kompiuterines programas;
  • turėti bendravimo, komandinio darbo įgūdžių.

Kitos kompetencijos, tarkim, humanitarinė erudicija, užsienio kalbų mokymas, suteikiamos studijų pagrindų ir bendrojo universitetinio lavinimo dalykų studijas rengiančiose katedrose. Pirmosios pakopos universitetinės pagrindinės studijos trunka ketverius metus. Studijų programą sudaro trys dėstomų dalykų grupės: bendrojo universitetinio lavinimo, studijų pagrindų ir specialioji (profesinė) dalis.

Dizaino programos pagrindas – specialiosios (profesinės) dalies dalykai.

  • Pirmuosius du semestrus siekiama suteikti dizaino pagrindus, kurie būtini tolesnėms studijoms ir būsimam profesiniam dizainerio darbui: projektavimo įvadas, dvimatė kompozicija, trimatė kompozicija, projektavimo grafika, kompiuterinė grafika, piešimas, tapyba.
  • Vėliau žinios gausinamos studijuojant projektavimą, dvimatę kompoziciją, trimatę kompoziciją, technologiją, maketavimą. Studijų pagrindų dalykai skirti praktiniams įgūdžiams taikyti ir teorinėms žinioms įgyti. Dėstomas piešimas, spalvotyra, medžiagų technologija, architektūros pagrindai, fotografijos pagrindai, dizaino istorija ir teorija ir kt. Siekiant lavinti įgūdžius nagrinėjamos teorinės ir praktinės problemos, pradedama nuo paprasčiausių užduočių, pamažu reikalavimai didėja.
  • Baigiamajame darbe, atliktame pagal pasirinktą temą, turi atsispindėti studijuojant įgytos žinios ir įgūdžiai. 2, 4 ir 6 semestrų pabaigoje studentai atlieka technologinę, paveldo ir gamtos formų, projektavimo praktikas.

Karjeros galimybės: absolventai gali dirbti kūrybinį darbą dizaino srityje (daiktų, aplinkos dizaino), steigti asmenines projektavimo įmones, tęsti magistrantūros studijas.

Magistrantūros studijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magistrantūros studijos Dizaino katedroje trunka dvejus metus. Studijų programą sudaro bendrojo universitetinio lavinimo, studijų pagrindų ir specialiosios (profesinės) dalies dalykai. Antrojoje studijų pakopoje studijuojami aukštesnio lygio dalykai, keliami didesni, magistro kvalifikacijos laipsnį atitinkantys reikalavimai ir uždaviniai. Dizaino programa sudaryta taip, kad studentas pamažu plėstų per bakalauro studijas įgytas žinias, suvoktų sudėtingesnes magistrantūros studijų lygio dizaino problemas, gebėtų efektyviai pasitelkti mokslą ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje, galėtų pasiūlyti ir naujoviškų dizaino sprendimų, turėtų mokslinio darbo įgūdžių, mokėtų sieti praktinę ir teorinę veiklas, meninei idėjai suteikti teorinį pagrindą, būtų ugdomas studentų savarankiškumas, savitas požiūris. Per magistrantūros studijas taikomi šie mokymo būdai: paskaitos, pratybos, asmeninis dėstytojo darbas su studentu, savarankiškas darbas, rašomi referatai, aiškinamieji raštai.

Magistrantūros studijose dėstomi specialiosios (profesinės) dalies privalomieji ir pasirenkamieji dalykai: projektavimas, dvimatė kompozicija, trimatė kompozicija, konstravimas, darbai dirbtuvėse. Juos papildo studijų pagrindų privalomieji ir pasirenkamieji dalykai: piešimas, tapyba, kompiuterinis projektavimas, kompiuterinė grafika, dizaino teorija, fotografijos pagrindai, architektūros pagrindai. Meno (dailės, architektūros, kino, teatro) istorijos ir teorijos, filosofijos, psichologijos, rinkodaros, meno vadybos žinių įgyjama šių dalykų studijas rengiančiose katedrose. Pirmojo semestro pabaigoje atliekama projektinė kūrybinė praktika.

Galutinis magistrantūros studijų rezultatas – baigiamasis darbas (teorinė ir praktinė dalis). Išskirtiniu atveju baigiamasis darbas gali būti tik mokslinio tiriamojo pobūdžio.

Praktika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dizaino katedroje rengiamos trumpalaikės aktyvios praktikos pratybos: veikia kūrybinės dirbtuvės, kuriose studentai vienas ar kitas dizaino srities žinias plečia glaustai pateikiant informaciją. Dažnai šios kūrybinės dirbtuvės būna organizuojamos privataus kapitalo bendrovių iniciatyva. Taip šios susipažįsta su kūrybiniu studentų potencialu, galimybe įdiegti naujoves bei sudominti studentus darbo siūlymais ir būsimos karjeros galimybėmis.

Tarptautiniai ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Europos Sąjungos ERASMUS programas studentai gali studijuoti kitose Europos aukštosiose mokyklose. Kiekvienais metais Dizaino katedros studentai išvyksta gilinti savo žinių į Italijos, Suomijos, Prancūzijos, Austrijos ir kitų Europos šalių aukštąsias mokyklas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]