Teodoras Kazimieras Valaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Teodoras Kazimieras Valaitis
Gimė 1934 m. liepos 4 d.
Kaunas
Mirė 1974 m. rugsėjo 21 d. (40 metų)
Palaidotas (-a) Saulės kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Aušra Petrauskaitė,
Marjana Bruni
Vaikai Rokas Valaitis,
Kristoforas Valaitis,
Marija Valaitytė
Veikla skulptorius

Teodoras Kazimieras Valaitis (1934 m. liepos 4 d., Kaunas – 1974 m. rugsėjo 21 d.) – Lietuvos skulptorius ir tapytojas.

Sukūrė mažųjų formų ir dekoratyvių skulptūrų, interjero puošmenų, linoraižinių, tapybos kompozicijų, piešinių. Ankstyvoje kūryboje plėtojo neoklasicizmo stilistiką, mėgo mitologines temas ir motyvus, vėliau taikė pokubistinės stilizacijos principus, kai kurie kūriniai pasižymi siurrealizmo iracionalumu. Garsėjo kaip novatorius; kūrė itin stilizuotų, vėliau abstrakčių formų skulptūras, objektus; šią raišką pritaikė visuomeninių pastatų interjero puošybai. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti kinetinės skulptūros objektus. Kai kurie kūriniai pastatyti pagal eskizus po autoriaus mirties[1].

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. baigė skulptūrą LTSR Valstybiniame dailės institute, 1961 m. pradėjo dirbti interjero skulptūros srityje. 1965 m. Vilniaus restoranui „Gintaras“ sukūrė dekoratyvinę sienelę, kurią 1966 m. pritaikė dekoruoti Lietuvos skyrių Leipcigo pavasarinėje mugėje. Kūrinio montavimas buvo pirma menininko išvyka už TSRS ribų. 1968 m. suvaidino dailininką Algirdo Aramino režisuotame filme „Kai aš mažas buvau“. Filmuodamasis pradėjo tapyti didelio formato paveikslus. 1969 m. pasaulinei parodai „Expo-70“ (Osaka) sukūrė biomorfų sienelės projektą, kuris liko neįgyvendintas. 1971 m. suvaidino viduramžių raitelį Almanto Grikevičiaus režisuotame filme „Herkus Mantas“. 1973 m. sukūrė kinetinę metalo skulptūrą „Vėtrungė“ (Lazdynų mikrorajonas, Vilnius). 1974 m. pavasarį dirbo Dailininkų kūrybos namuose Palangoje. Rugsėjo 21 d. neaiškiomis aplinkybėmis žuvo Smiltynėje. Oficiali versija – užduso gaisre. Palaidotas Vilniuje, Saulės kapinėse.[2][3][4]

Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Saulė“, kalstyto metalo bareljefas kavinei „Dainava“, Vilnius, 1963 m.
  • „Nemuno kraštas“, metalo kompozicija restoranui „Nemunas“, Alytus, 1964 m.
  • Interjero dekoracijos restoranui „Vasara“, Palanga, 1964 m.
  • Dekoratyvinė sienelė restoranui „Gintaras“, Vilnius, 1965 m.
  • „Laivas“, dekoratyvinė kompozicija restoranui „Palanga“, Vilnius, 1965 m.
  • Dekoratyvinis pano TSRS paviljono okeanografijos skyriuje pasaulinei parodai „Expo-67“, Monrealis, 1967 m.
  • Brangių ir pusbrangių akmenų stendas TSRS paviljonui San Paulo tarptautinėje mugėje, San Paulas, 1969 m.
  • Dekoratyvinė kompozicija restoranui „Šaltinėlis“, Vilnius, 1970 m.
  • „Karys“, skulptūra, 1970 m.
  • „Vėtrungė“, kinetinė metalo kompozicija, Vilnius, 1973 m.
  • Vilniaus Gaono paminklas, gipsinis modelis.
  • „Žiedas“, metalo plastikos skulptūra, „grojanti“ pučiant vėjui. Jaunimo parkas, Alytus, 1982 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Teodoras Kazimieras Valaitis (Vilniaus aukcionas)
  2. Giedrė Jankevičiūtė, apie parodą „Teodoras Kazimieras Valaitis. 1934–1974“ http://www.ndg.lt/parodos/parodos/teodoras-kazimieras-valaitis.aspx Archyvuota kopija 2014-12-26 iš Wayback Machine projekto.
  3. Mačiulis, Algimantas (2008). Permainingi metai. Architekto užrašai. ISBN 978-9955-854-15-9.
  4. „Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974)“. Lietuvos dailės muziejus. 2014-11-17. Suarchyvuotas originalas 2015-01-18. Nuoroda tikrinta 2015-06-23.