Lietuvos laisvės armija
Lietuvos laisvės armija (LLA) – slapta lietuvių tautinė, karinė ir politinė organizacija, siekusi atgauti Lietuvos nepriklausomybę ne tik politinėmis, diplomatinėmis priemonėmis, bet ir ginkluotomis karinėmis pajėgomis. LLA įkurta 1941 m. gruodžio mėnesį Vilniuje. Steigėjas Kazys Veverskis, 28 metų Vilniaus universiteto teisės studentas, anksčiau mokęsis Lietuvos karo mokykloje.
LLA įkūrėjai, organizatoriai ir vadai: trys broliai – Kazys, Pranas ir Aleksandras Veverskiai, gen. Motiejus Pečiulionis-Miškinis, kpt. Juozas Čeponis-Tauragis, Petras Bartkus-Žadgaila, ltn. Adolfas Eidimtas-Papunis, kpt. Albinas Karalius-Varenis, inž. Snarskis-Šnairys, aviac. kpt. J. Kasperavičius-Visvydas, kpt. Juozas Krikštaponis, Vytautas Šniuolis, kpt. Afanasijus Kazanas ir jo sūnus ltn. Mykolas Kazanas-Mutka, ltn. A. Kubilius, Vladas Montvydas-Žemaitis, viršila Jonas Misiūnas-Žalias Velnias, mokytojas J. Šibaila-Merainis, mjr. B. Kaletka-Senis, ltn. Danielius Vaitelis-Briedis, kpt. Jonas Žemaitis-Vytautas, L. Vilutis-Arūnas, mjr. Jonas Semaška-Liepa, pulk. P. Budraitis ir kiti.
Organizacija pareiškė, kad
LLA neturi nei mažiausio pasitikėjimo kuria nors kaimynine valstybe, Lietuvos likimą sieja ne su kitų didžiųjų valstybių likimu, bet su didžiausiomis savo ir kitų lietuvių pastangomis.
LLA programoje įvardinti pagrindiniai tikslai:
a) Lietuvos Laisvės iškovojimas; b) naujos vieningesnės ir galingesnės tautinės Lietuvos valstybės atstatymas su sostine Vilniumi ir Klaipėdos kraštu.[1]
1944 m. liepos 1 d. LLA paskelbė karo padėtį: visi jos nariai, pajėgūs naudoti ginklą, privalėjo burtis į rinktines, išsidėsčiusias miškuose. Organizacija buvo padalyta į du padalinius: veikiantįjį sektorių (VS), pavadintą „Vanagais“, ir organizacinį sektorių (OS). „Vanagai“ – tai ginkluoti partizanai, OS – sėslieji partizanai, užsiimantys veikiančiojo sektoriaus aprūpinimu maistu, transportu, informacija, ryšiais.
1944 m. gruodžio 28 d. žuvo vyriausiasis LLA vadas Kazys Veverskis. 1945 m. sunaikinta daug štabų ir vadų – gruodžio mėn. likviduotas vyriausiosios vadovybės štabas, vadovaujamas gen. Motiejaus Pečiulionio.
1946 m. LLA dar buvo likę daug žemesniųjų vadų, struktūrų ir nemažai narių. LLA drauge su LAF ir VLIK aktyvistais, Šauliais, Lietuvos kariuomenės kariais, represuotųjų bei ištremtų giminėmis, sudarė pagrindą partizaninei kovai Lietuvoje. Ji įsiliejo į Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) struktūras.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rezistencijos istorija
- Kasparas K. Lietuvos laisvės armija. Kaunas 2002.
- Kazys Blaževičius. Lietuvos laisvės armija okupacijų metais.
- Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis. Laisvės kryžkelės (XIII). Abvero desantininkai laisvės kovose[neveikianti nuoroda]
- Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis. Laisvės kryžkelės. Lietuvos laisvės armija.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Lietuvos kunigai žydų gelbėtojai“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 17 d..[neveikianti nuoroda]