Albinas Karalius
Albinas Karalius (1910 m. rugsėjo 23 d. Virbalyje – 1946 m. vasario 18 d. Vilniuje) – Lietuvos kariuomenės karininkas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1930 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1939 m. – Aukštosios karo mokyklos Generalinio štabo skyrių. 1930–1939 m. pėstininkų dalinių, 1939–1940 m. 2-osios pėstininkų divizijos štabo karininkas.
TSRS okupavus Lietuvą 1940–1941 m. Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios divizijos 234-ojo pulko štabo viršininko pavaduotojas. Kilus TSRS-Vokietijos karui iš Raudonosios armijos pasitraukė.
Iki 1941 m. pabaigos – Lazdijų apskrities policijos vadas, 1941–1944 m. Vilniaus policijos mokyklos viršininkas.
Nuo 1944 m. kovo Lietuvos laisvės armijos Vilniaus apygardos štabo Operatyvinio skyriaus viršininkas, nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. Šiaulių karinės apygardos vadas. Parengė apygardos struktūros ir operatyvinius planus. Žemaitijoje organizavo LLA partizanus. 1945 m. balandžio mėn. pradžioje Kaune atnaujino ryšius su LLA vadu A. Eidimtu, parengė organizacijos vadovybės atkūrimo planą.
1945 m. balandžio 9 d. NKVD suimtas. 1945 m. liepos mėn. karo tribunolo nuteistas mirti. Sušaudytas. Palaikai rasti buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje (dab. Tuskulėnų rimties parkas).
2000 m. pulkininkas, po mirties.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2000 m. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius, po mirties.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Albinas Karalius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 397 psl.