Juozas Krikštaponis
| Juozas Krikštaponis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1912 m. kovo 1 d. Užulėnis, Taujėnų valsčius |
| Mirė | 1945 m. sausio 12 d. (32 metai) Lėno miškas, Taujėnų valsčius |
| Tėvas | Jonas Krikštaponis |
| Motina | Morta Smetonaitė-Krikštaponienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Kunigunda Sliesoraitytė |
| Veikla | karininkas, Vyčio apygardos partizanų vadas |
Juozas Krikštaponis (1912 m. kovo 1 d. Užulėnyje, Taujėnų valsčius, Ukmergės apskritis – 1945 m. sausio 12 d. Lėno miške, Taujėnų valsčius) – Lietuvos karininkas, Vyčio apygardos partizanų vadas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Užugirio pradžios mokykloje, Raguvos progimnazijoje, Marijampolės gimnazijoje. Paskatintas motinos brolio – prezidento Antano Smetonos, mokėsi Kauno karo mokykloje, kurią 1934 m. baigė. Nuo 1938 m. šios mokyklos būrio vadas, nuo 1940 m. 29-ojo teritorinio šaulių korpuso divizijos (Varėnos poligone) fizinio lavinimo instruktorius.
Nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, Juozas Krikštaponis dezertyravo į Vilnių. Vieną savaitę tarnavo Vilniaus įgulos 2-ajame apsaugos pulke. 1941 m. rugpjūčio 1 d., savaitę po voldemarininkų pučo, tapo gen. št. majoro Antano Impulevičiaus 2-ojo Tautinio darbo apsaugos (TDA) bataliono 2-osios kuopos vadu. 1941 m. rudenį Baltarusijoje 2-asis batalionas kartu su vokiečiais sušaudė 46,000 žmonių, daugiausia beginklius žydus. Vėliau J. Krikštaponis buvo perkeltas į 252-E batalioną. 1942 m. rugsėjo 30 d. iš jo paleistas į atsargą.[1]
Tuo tarpu jo sesuo Veronika 1990 m. liepos mėn. paliudijo, kad brolis visą vokiečių okupacijos laikotarpį praleido tėviškėje slapstydamasis, nes buvo sumušęs vokietį (siekė apginti vieną žmogų). Net buvo vokiečių pasodintas į kalėjimą. Tai skelbta knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (II dalis, 1 knyga).
Kitas atsitikimas: du vokiečių kareivius nušovė rusų desantininkai. Privažiavo daug vokiečių, apsupo Bagnapolio kaimo sodybas ir rengėsi atkeršyti už nušautus vokiečius. Juozas Krikštaponis kreipėsi į vokiečių vadą. Sugrįžęs pasakė: „Viską padariau, brangūs kaimynai, kad gyvi liktumėt“. Kaimo vokiečiai nelietė. Apie tai raštu paliudijo Bagnapolio kaimo gyventojas Julijonas Čeponis, o Mykolo Dirsės paliudijimas publikuotas Ukmergės rajono laikraštyje „Gimtoji žemė“.
Buvo areštuotas gestapo, kalintas Kauno kalėjime (LYA, f. k-21, ap. 1, b. 49, l. 199). 1942 m. duomenimis priklausė antinaciniam Tautiniam frontui (Lietuvos partizanai 1944–1953 m., 1996; Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944–1953 metais, 1996).
Nuo 1943 m. Lietuvos laisvės armijos narys. 1944 m. Vietinės rinktinės Marijampolės karo mokyklos kuopos vadas, vėliau – Lietuvos laisvės armijos 2-ojo rajono (Taujėnų valsčius, dalis Deltuvos valsčiaus) vadas.
1944 m. gruodžio mėn. įkūrus partizanų Vyčio apygardą, paskirtas jos vadu. Žuvo 1945 m. sausio 12 d. tarp Taujėnų ir Užulėnio gyvenviečių vykusiame Lėno miško mūšyje. Kartu žuvo apie 18 partizanų. Palaidojimo vieta nežinoma.
Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1949 m. jo vardu buvo pavadinta partizanų Krikštaponio rinktinė, veikusi 1949–1951 m. Panevėžio apskrityje.
- 1996 m. Ukmergės miesto aikštė, esanti Vytauto gatvėje, pavadinta Juozo Krikštaponio vardu. 1996 m. aikštėje atidengtas paminklinis akmuo su bronziniu bareljefu. Ant pritvirtintos granito plokštės iškalti žodžiai: „Lietuvos partizanų / „Vyties“ apygardos vadas / kap. / Juozas Krikštaponis, / žuvęs 1945 m.“ Paminklo projekto autorius – architektas Virgis Prokapas, akmenį kalė akmentašys Stasys Veršilis, bronzinio bareljefo autorius skulptorius Mykolas Strioga.
- 1996 m. Lėno miške, bunkerio vietoje, kur žuvo partizanų vadas Juozas Krikštaponis ir 18 partizanų, pastatytas medinis atminimo kryžius.
- 1997 m. J. Krikštaponis pripažintas kariu savanoriu.
- 2002 m. LR Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).
- 2006 m. šalia kryžiaus Lėno miške pastatytas obeliskas, įamžinęs visų Taujėnų krašto kovotojų už Lietuvos laisvę, tarp kurių buvo ir Juozas Krikštaponis, atminimą.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Zigmas Vitkus. Pavojingas akmuo. Pavojingesnis, nei Žaliojo tilto „balvonai““. Nuoroda tikrinta 2014 m. liepos 20 d..
3. Antanas Ališauskas. 2015 m. sausį sukaks 70 metų, kai žuvo partizanas Juozas Krikštaponis. http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html Archyvuota kopija 2014-12-22 iš Wayback Machine projekto.
Antanas Ališauskas. Kaltinamas dalyvavęs genocide: ar pagrįstai? http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-alisauskas-kaltinamas-dalyvaves-genocide-ar-pagristai.d?id=70483230