Juozas Čeponis

Juozas Čeponis (kovos vardai Tauragis, Budrys; 1909 m. Kunkojai, Raseinių apskritis – 1948 m. sausio 16 d., Pagausantys, Ariogalos valsčius, Raseinių apskritis) – Lietuvos partizanas.

Biografija

1928 m. baigė Raseinių gimnaziją ir įstojo į Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklą, kurią baigė 1931 m. 1935 m. apdovanotas Nepriklausomybės medaliu. 1939 m. suteiktas kapitono laipsnis.

1940 m. Lietuvą okupavus sovietams su pulku perkeltas į Vilnių. 1941 m. prasidėjus TSRS-Vokietijos karui pabėgo iš buvusių Lietuvos kariuomenės dalinių, varomų į Rusiją, ir grįžo į tėviškę. Vokiečių okupacijos metais gyveno senelių sodyboje Slabadoje, netoli Raseinių. Ūkininkavo ir mokytojavo Slabados pradžios mokykloje.

Įsitraukė į antinacinę veiklą, įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA), tapo aktyviu jos nariu – Raseinių apskrityje kūrė šios karinės organizacijos grupes, LLA vado Kazio Veverskio buvo paskirtas Raseinių apskrities LLA karinių formuočių komendantu. 1944 m. įstojo į Vietinę rinktinę. Buvo paskirtas Seredžiuje formuojamo 309-ojo bataliono 1-osios kuopos vadu. Su ja Kaniavos kaime netoli Varėnos dalyvavo kautynėse su Armijos krajovos daliniais.

Vokiečiams išformavus Vietinę rinktinę slapstėsi tėviškėje, tačiau dirbo LLA organizacinį darbą. Būdamas Raseinių apskrities LLA vadu išleido įsakymą, draudžiantį priesaiką Lietuvai davusiems karininkams su vokiečiais pasitraukti į Vakarus.

1944 m., sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, pasitraukė į pogrindį, suformavo partizanų Vėgėlės (nuo 1945 m. liepos mėn. – Žebenkšties) rinktinę ir tapo jos vadu. 1945 m. parengė ir sėkmingai įvykdė ltn. Juozo Kasperavičiaus (vėliau tapusio Kęstučio apygardos vadu) išlaisvinimo operaciją, kartu su Jonu Žemaičiu vadovavo partizanams Virtukų mūšyje, kuris įvyko 1945 m. liepos 19 d. Dažnai lankėsi partizanų junginiuose, rūpinosi, kad neliktų neorganizuotų partizanų būrių.

1946 m. subūrė Jungtinės Kęstučio apygardos Žalčio (nuo 1948 m. – Vaidoto) rinktinę, veikusią Girkalnio, Ariogalos, Šimkaičių, Seredžiaus, Raudonės ir Raseinių valsčiuose, ir jai vadovavo.

Mirtis

1948 m. pradžioje Vaidoto rinktinės štabas buvo Pagausantyje, Zenono Jokimo sodyboje įrengtame bunkeryje. 1948 m. sausio 16 d. bunkerį aptikus vietiniams stribams, žuvo J. Čeponis, Vaidoto rinktinės vado pavaduotojas Vincas Žitkauskas-Svajūnas ir rinktinės štabo ryšininkas Antanas Mileris-Drąsutis. Sodybos savininkai – Jokimų šeima – ištremti.

Pripažinimas

• 1997 m. suteiktas Kario savanorio statusas (po mirties);
• 1998 m. suteiktas majoro laipsnis, žūties vietoje pastatytas paminklas;
• 1999 m. apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu.