Šiuolaikinė penkiakovė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiuolaikinės penkiakovės olimpinis ženkliukas
Andrejus Zadneprovskis ir Edvinas Krungolcas 2008 m. vasaros olimpinių žaidynių medalininkai

Šiuolaikinė penkiakovė – sporto šaka, sudaryta iš penkių rungčių: konkūro, fechtavimo, plaukimo ir bėgimo su šaudymu.

Sporto šaką ir jos varžybas pasaulyje reguliuoja Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga, Lietuvoje – Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuolaikinę penkiakovę sukūrė moderniųjų olimpinių žaidynių įkūrėjas Pierre de Coubertin.[1]

Antikinėse olimpinėse žaidynėse varžytasi penkiakovėje, kurią sudarė bėgimas stadione, šuolis į tolį, ieties metimas, disko metimas ir imtynės. Todėl modernioje olimpiadoje buvo pridėtas žodis šiuolaikinė penkiakovė. Tai vienintelė sporto šaka sukurta būtent olimpiadai.

Pirmosios šiuolaikinės penkiakovės varžybos surengtos 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse. Nuo 1996 m. modernioji penkiakovė trunka vieną dieną. 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo ir moterys.

Sporto šaka nepritraukia didelės auditorijos ir joje dominuoja Rytų Europos šalys, todėl 2005 m. ir 2012 m. tarptautinis olimpinis komitetas balsavo dėl šiuolaikinės penkiakovės pašalinimo iš olimpinės programos. TOK nutarimu šiuolaikinė penkiakovė palikta bent iki 2020 m. vasaros olimpinių žaidynių. 2010 m. oficialiose varžybose pradėtos rengti mišrių lyčių estafetės rungtys. 2013 m. vėl įsigaliojo nauji rungčių pakeitimai: pakito fechtavimo taisyklės, sugriežtinta baudų sistema jojimo rungtyje, pailginta bėgimo trasa ir pridėta papildoma šaudymo sesija.

Rungtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Originaliai šiuolaikinės penkiakovės programą sudarė šaudymas pistoletu, fechtavimas su špaga, 200 m plaukimas laisvu stiliumi, konkūrinis jojimas ir kroso bėgimas.[2] Po 2008 m. vasaros olimpinių žaidynių šiuolaikinės penkiakovės programoje šaudymas ir bėgimas sujungta į vieną bendrą kombinuotą rungtį.

Dabar varžybų programą sudaro fechtavimas špaga, 200 m plaukimas laisvu stiliumi, konkūrinis jodinėjimas ir 3,2 km kroso bėgimas su šaudymo lazeriniu pistoletu intervalais.

Taisyklės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios trys rungtis (fechtavimas, plaukimas ir jodinėjimas) vertinamos taškais, kurie paverčiami į laiko atstumą tarp startų finalinėje kombinuotoje bėgimo ir šaudymo rungtyje. Daugiausiai taškų po trijų rungčių turintis sportininkas startuoja pirmas, o sekantys sportininkai turi laukti savo starto priklausomai nuo to kiek taškų sportininkas atsiliko. Kombinuotos rungties rezultatas yra galutinė šiuolaikinės penkiakovės turnyro rikiuotė.

Fechtavimo rungtį sudarys du etapai. Pirmasis etapas, kurio metu visi dalyvaujantys sportininkai susirungia su kiekvienu priešininku po vieną kartą, įprastai vyksta vieną arba dvi dienas prieš pagrindines varžybas. Daugiausiai pergalių pelnęs sportininkas pelno daugiausiai taškų. Papildomas fechtavimo etapas vyksta pagrindinių varžybų dieną. Du prasčiausiai pasirodę sportininkai fechtuojasi iki pirmo prilietimo dėl papildomų taškų. Dvikovos nugalėtojas tada susirungia su sekančių mažiausiai taškų pelniusiu sportininku. Dvikovos tęsiasi tol kol varžybose pasirodys visi dalyvaujantys sportininkai.

Plaukimo varžybos vykdomos 200 m distancijoje ir plaukiama laisvuoju stiliumi. Greičiausias laikas pelno daugiausiai taškų.

Konkūrinio jodinėjimo varžybose raiteliai turi joti ant atsitiktinai parinktų žirgų. Trasą sudaro 12 kliūčių. Visi raiteliai rungtį pradeda su maksimalia taškų suma. Kiekviena numesta kartis, žirgo atsisakymas, raitelio nukritimas ir laiko viršijimas sumuojasi į taškų baudą, kuri minusuojama nuo maksimalios taškų sumos.

Kombinuotos rungties varžybose reikia keturiskart šaudyti ir bėgti keturis ratus kroso po 800 m. Kaskart šaudant privaloma pataikyti į penkis taikinius, lazerinį pistoletą užtaisant prieš kiekvieną šūvį. Per 70 sekundžių nepataikius į taikinius, galima bėgti toliau. Pirmas kombinuotos rungties finišo liniją kirtęs sportininkas tampa viso turnyro nugalėtoju.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomesni Lietuvos penkiakovininkai: Stasys Šaparnis, Edvinas Krungolcas, Andrejus Zadneprovskis, Justinas Kinderis, Laura Asadauskaitė, Gintarė Venčkauskaitė, Ieva Serapinaitė.

Lietuvai atstovaujantys penkiakovininai olimpinėse žaidynėse yra iškovoję keturis medalius: 1 aukso, 2 sidabro, 1 bronzos. Lietuva yra 9 sėkmingiausia šalis šiame sporte olimpinių žaidynių istorijoje.

2017 m. birželio 23-25 dienomis Vilniuje (Vingio parke ir Lazdynų baseine) vyko šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės finalinės varžybos (angl. Modern Pentathlon 2017 World Cup Final).

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]