Cavo žmogėdros
Cavo žmogėdros – du liūtai, 1898 m. devynis mėnesius puldinėję Ugandos–Kenijos geležinkelio tiltą per Cavo upę stačiusių darbininkų stovyklas ir ėdę žmones. Tikslus nužudytų žmonių skaičius nėra tvirtai žinomas, geležinkelio tiesimui vadovavęs pulkininkas-leitenantas John Henry Patterson savo knygoje apie Cavo žmogėdras „The Lions of Tsavo: Exploring the Legacy of Africa’s Notorious Man-Eaters“ rašė, kad iš viso abu liūtai nužudė 135 žmones. Šis skaičius yra garsiausias ir dažniausiai nurodomas vėlesnėje literatūroje, tačiau dabartiniais laikais dauguma tyrėjų mano, kad jis gerokai perdėtas. Abu liūtus galiausiai nušovė pats pulkininkas, vėlesni tyrimai parodė, kad abu žmogėdros buvo broliai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Puldinėjimai prasidėjo 1898 m. kovo mėnesį. Pasak Pattersono knygos, iš pradžių liūtai ateidavo į stovyklą po vieną, tačiau darbininkams pradėjus kūrenti didelius laužus, apsitvėrinėti dygliatvore bei ėmusis kitų saugumo priemonių, jau visada ateidavo abu kartu, ir abu pasigaudavo po auką. Būdavo periodų, kai kas nors žūdavo kiekvieną dieną. Liūtai nebijodavo laužaviečių ir tam tyčia keliamo triukšmo, peršokdavo per tvoras.
Intensyvėjant puldinėjimams, šimtai statybininkų pabėgdavo iš stovyklų, ir tilto statyba stojo. Galiausiai pagelbėti atvyko vietiniai pareigūnai su apie dvidešimt ginkluotų sipajų. Kartu su jais Pattersonas išdėliojo spąstus, taip pat naktimis su šautuvais tykodavo medžiuose. Po daugybės nesėkmingų bandymų, galiausiai 1898 m. gruodžio 9 d. pulkininkas nušovė pirmąjį liūtą. Po dvidešimties dienų pavyko sumedžioti ir antrąjį. Tilto statybos darbai atsinaujino kitais metais, ir jis buvo pabaigtas 1899 m. vasarį. Sumedžiojus liūtus, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas lordas Robert Gascoyne Lordų Rūmuose pranešė apie krizės pabaigą ir atsinaujinančius darbus.
Sekančius 25 metus Cavo žmogėdrų kailius Pattersonas naudojo vietoje kilimų. 1924 m. juos pardavė Čikagos gamtos muziejui (angl. Field Museum of Natural History) už penkis tūkstančius JAV dolerių. Kailiai tuo metu jau buvo labai prastos būklės, tačiau juos pavyko atstatyti ir padaryti iškamšas. Nuo tada jų iškamšos kartu su kaukolėmis yra nuolatiniai muziejaus eksponatai.[1][2]
Aukų skaičius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pats Pattersonas yra kelis kart pateikęs skirtingą, vis didėjantį Cavo žmogėdrų nužudytų žmonių skaičių. Pirmasis skaičius 1907 m. publikuotoje jo knygoje „Cavo žmogėdros“ buvo 28 indų darbininkai ir kelios dešimtys vietinių gyventojų.[3] 2003 m. publikuoto Čikagos gamtos muziejaus tyrimo autoriai mano, kad dvidešimt aštuonios aukos yra arčiausiai tiesos, galimai ir teisingas skaičius, o visi kiti, ypač galutinis 135 – stipriai perdėtas.[4] Tyrimo metu buvo nagrinėjami istoriniai šaltiniai, nepublikuoti straipsniai, Pattersono žurnalas, geležinkelio kompanijos įrašai bei muziejuje saugomų liūtų anatomija.
2009 m. buvo publikuotas kitas tyrimas, kuriame anglies ir azoto stabilių izotopų santykis liūtų kaulų kolagene bei kailio keratine lygintas su randamu kituose plėšrūnuose. Tyrimo išvadose teigiama, kad vienas liūtas galėjo aptariamu laikotarpiu viso suvalgyti 10,5 žmogaus, o kitas – 24,2 žmogaus. Atsižvelgus į galimą paklaidą, galutiniais tyrėjų paskaičiavimais, liūtai galėjo per tuos devynis mėnesius suėsti nuo 4 iki 72 žmonių.[5] Šis skaičius yra gerokai mažesnis už Pattersono 135, tačiau jis yra būtent suėstų pilnų žmonių skaičius, žmogėdros galėjo dalies aukų neėsti visai, ar suėsti dalinai. Taip pat, aukų mityba įtakoja izotopų santykį, vegetariškas racionas jį mažina, o didelė dalis darbuotojų buvo indai ir galėjo būti vegetarai.[6]
Žmogėdrystės priežastys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2017 m. JAV publikuotas tyrimas parodė, kad liūtai turėjo rimtų dantų problemų, dėl kurių jiems galėjo būti sunku gaudyti įprastą grobį. Tas pats tyrimas paneigė anksčiau keltą hipotezę, teigusią, kad jie tapo žmogėdromis iš bado, nes panašiu metu galvijų maras išnaikino didelę dalį jų įprasto grobio. Jei liūtai būtų badavę, tikriausiai būtų suėdę kiek galėdami daugiau savo grobio, o apgraužiant kaulus ant dantų lieka charakteringos žymės, visada aptinkamos ant maitėdų, pvz., hienų dantų. Cavo žmogėdrų dantys tokių žymių neturėjo. Tačiau vienas liūtas turėjo nulūžusį iltinį dantį, jam trūko trijų priekinių dantų (kandžių), pūliavo dantenos. Kito liūto apatinis žandikaulis buvo įskeltas.[7][8]
Dar viena iki šio tyrimo populiari hipotezė teigė, kad liūtai prie upės dažnai rasdavo žmonių palaikų, ir įprato juos ėsti, o vėliau ir gyvus žmones pradėjo laikyti grobiu. Pro tą vietą dažnai keliaudavo Arabų vergų pirklių karavanai ir palikdavo žuvusius vergus.[9] Tiek žandikaulių tyrimas, tiek 2009 m. izotopų tyrimas parodė, kad liūtams žmonės tuos devynis mėnesius nebuvo vienintelis grobis ir nesudarė net didžiosios dalies maisto, jie ir toliau medžiodavo kitus gyvūnus, tačiau tikriausiai tą daryti dėl dantų problemų būdavo vis sunkiau, ir jie vis dažniau puldavo žmones, statybų darbininkus, kurie negalėdavo pabėgti ir visada būdavo toje pačioje žinomoje vietoje.
Populiariojoje kultūroje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie Cavo žmogėdras, arba jų pagrindu, yra pastatyti du filmai. „Bwana Devil“ (1952 m.), B-filmas šio įvykio pagrindu, ir „The Ghost and the Darkness“ (1996 m.) istorinis filmas apie Cavo žmogėdras, kuriame Pattersono vaidmenį atliko JAV aktorius Val Kilmer. Pastarojo filmo personažai liūtams davė vardus Vaiduoklis (angl. Ghost) ir Tamsa (angl. Darkness), šie vardai vėliau išpopuliarėjo ir buvo naudojami kitur. Pavyzdžiui, MMORPG žaidime „World of Warcraft“ egzistuoja didžiulis tigras vardu Tsavo’ka, kurio vardas žaidime verčiamas kaip „Vaiduoklis tamsoje“. Žaidimo apie geležinkelių tiesimą „Railroad Tycoon II“ scenarijuje „Cape to Cairo“ du žmogėdros liūtai yra viena iš problemų, kurias žaidėjui tenka išspręsti.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ https://www.fieldmuseum.org/blog/tsavo-lions
- ↑ https://www.biodiversitylibrary.org/item/164812#page/615/mode/1up
- ↑ John Henry Patterson. „The Man-eaters of Tsavo. Macmillan Publishers, 1907 m.
- ↑ https://www.eurekalert.org/pub_releases/2003-01/fm-fmu011303.php Archyvuota kopija 2019-12-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2776458/
- ↑ https://pubs.acs.org/doi/abs/10.1021/bk-1984-0258.ch014
- ↑ https://www.earthtouchnews.com/natural-world/animal-behaviour/new-evidence-in-the-long-standing-mystery-of-the-tsavo-man-eater-lions/
- ↑ https://www.nationalgeographic.com/news/2017/04/man-eating-lions-teeth-kenya/
- ↑ https://www.smithsonianmag.com/science-nature/man-eaters-of-tsavo-11614317/