Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia
Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
56°01′49″š. pl. 22°02′46″r. ilg. / 56.0303°š. pl. 22.0460°r. ilg.
Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia  | |
|---|---|
| |
| Bažnyčia 2019 m. | |
| Arkivyskupija | Kauno |
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Plungės |
| Savivaldybė | Plungės rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Alsėdžiai |
| Adresas | Bažnyčios g. 2 |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta | 1793 m. |
| Stilius | liaudies architektūra |
| Klebonas | Audrius Keršys (2025) |
| |
Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Alsėdžių miestelyje, kairiajame Sruojos slėnio krante. Bažnyčia su varpine, šventoriaus koplyčia ir tvora su vartais priklauso architektūriniam kompleksui (unik. kodas 28084).[1]
Parapijoje yra Alsėdžių kapinių koplyčia, Alsėdžių bažnyčios šventoriaus koplyčia.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Alsėdžiai 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams, nuo XVI a. pradžios – jų nuolatinė rezidencija. 1842 m. vyskupo žemės suvalstybintos. Nuo 1850 m. vyskupai Alsėdžiuose negyveno, dvaro rūmus valdžia perėmė 1857 m. Pirmosios bažnyčios (1475 ir 1648 m.) buvo pastatytos Alkos kalno papėdėje. Vyskupui paprašius, Ldk Kazimieras bažnyčiai skyrė 50 valakų žemės ir 2 ežerus.
1765 m. įsteigta parapinė mokykla (atkurta 1810 m.). 1789 ir 1813 m. įkurtos altarijos. Nukasus dalį Alkos kalno, 1793 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Senosios vietoje pastatyta koplyčia. 1797 m. skirta žemės kapinėms.
1907–1908 m. atnaujinti bažnyčios altoriai. 1911–1915 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Alsėdžiuose 1942–1949 m. klebonavęs Juozapas Butkus (1903–1985) sovietų režimo suimtas ir ištremtas.[2]
Parapijos klebonai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1925–1928 m. – Kazimieras Genys
- 1942–1949 m. – Juozapas Butkus
- 1950 - 1952 m. Tadas Poška
- 1952 - 1955 m. Jonas Kusas
- 1955 - 1956 m. J. S. Stasiulis
- 1956 - 1974 m. Antanas Jakaitis
- 1974 - 1977 m. Brunonas Bagužas
- 1977 – 1982 m. – Vaclovas Stirbys
- 1983 - 1986 m. Jonas Pakalniškis [3]
- 1987 - 2001 m. Vladas Juškys
- 2001 m. Ramūnas Gerdauskas
- 2001 - 2009 m. Gediminas Norvilas
- 2009 - 2016 m. Edgaras Petkevičius
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia stačiakampio plano, su trisiene apside, 2 bokšteliais. Vidus 3 navų. Yra 8 barokiniai mediniai altoriai. Šventoriaus tvora mūrinė, su stulpiniais vartais. Prie bažnyčios, rytinėje šventoriaus pusėje, stovi medinė varpinė, taip pat du koplytstulpiai, du akmeniniai kryžiai, keli antkapiniai paminklai (vyskupijos valdytojo, kunigo Jono Krizostomo Gintilos (1788–1857), klebono Vaclovo Stirbio (1912–1982).
Šventoriuje palaidotas vyskupijos valdytojas kunigas Jonas Krizostomas Gintila (1788–1857), bibliofilas ir ilgametis Alsėdžių klebonas Vaclovas Stirbys (1912–1982; 1950–1956 m. buvo ištremtas).
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Centrinis altorius -
Bažnyčios interjeras -
Vartai bažnyčios priekyje -
Vartai bažnyčios gale -
-
-
Atminimo lenta kun. V. Taškūnui (bažnyčioje)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-03-18.
- ↑ Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 382
- ↑ Jonas Pakalniškis Archyvuota kopija 2016-11-14 iš Wayback Machine projekto.
