Vincentas Jarulaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vincentas Jarulaitis
Jarulaitis Vincentas.jpg
Dūmos deputatas V. Jarulaitis, 1906 m.
Gimė: 1859 m.
Raizgiai, Šiaulių vls.
Mirė: 1939 m. lapkričio 25 d. (~80 metų)
Aukštelkė, Šiaulių vls.
Tėvas: Petras Jarulaitis
Motina: Magdalena Petrauskaitė–Jarulaitienė
Pareigos: Rusijos imperijos Valstybės Dūmos deputatas
Partija: Lietuvos socialdemokratų partija
Alma mater: Kauno kunigų seminarija

Vincentas Jarulaitis (1859 m. Raizgių k., Šiaulių vls.1939 m. lapkričio 25 d. Aukštelkės k. Šiaulių vls.) – kunigas, lietuvių visuomenės veikėjas, Rusijos imperijos Valstybės Dūmos deputatas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Šiaulių gimnaziją, 1880 m. — Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Buvo vikaru Jurbarke, Joniškyje, Šiauliuose. Nuo 1890 m. buvo kunigas Sidabrave, 1893 m. — Kuliuose, 1900 m. – Rietavo dekanato (Plungėje) vadovas. 1909 m. prie Babrungo kranto įrengė Plungės Lurdą.

19051906 m. priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP). Pasisakė už visų tautų lygybę, išskirtinių įstatymų panaikinimą. Buvo persekiojamas policijos, baudžiamas. Buvo vienas iš šv. Kazimiero bendrovės steigėjų, išrinktas pirmuoju bendrovės pirmininku.

1906 m. kovo 26 d. buvo išrinktas Kauno gubernijos atstovu į Rusijos imperijos I-ojo šaukimo Valstybės Dūmą. Priklausė lietuvių grupei, kėlė lietuviams aktualias problemas. Padėjo parašą po įstatymo projektu „Apie piliečių lygybę“, pasirašė pareiškimą sukurti komisiją neteisėtiems pareigūnų veiksmams tirti.[2]

V. Jarulaičio pastangomis 1909 m. buvo įkurta „Artojo” bendrovė, netrukus pavirtusi slaptu banku. Šis kaupė kapitalą į varžytines patekusiems dvarams supirkinėti. Per keletą metų buvo nupirkti 7 dvarai su daugiau kaip 5 tūkst. hektarų žemės.

V. Jarulaitis buvo būsimosios rašytojos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės dėdė, motinos brolis. Nuo 1910 m. dirbo Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijoje. Čia neretai atvykdavo Sofija, kiti giminaičiai, į Viekšnius persikėlė ir senieji Kymantai. Būdamas Viekšniuose, V. Jarulaitis tiesiogiai politinėje veikloje nebedalyvavo, tačiau palaikė glaudžius ryšius su daugeliu visuomenės veikėjų, būsimųjų nepriklausomos Lietuvos kūrėjų.

1916 m. vasario mėn. vokiečių okupantų buvo ištremtas į Vokietiją, kurioje prabuvo pusantrų metų. Nuo 1917 m. buvo klebonu Naujosios Žagarės bažnyčioje, 19201928 m. — klebonas Papilėje. Vėliau klebono pareigų atsisakė, pakeltas garbės kanauninku. Nuo 1934 m. kovo 17 d. buvo išrinktas į Šiaulių kraštotyros draugijos valdybą.

Apsigyvenęs Aukštelkės kaime, atnaujino Aukštelkės bažnyčią. Buvo palaidotas šios bažnyčios šventoriuje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]