Kryžkalnio viadukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kryžkalnio viadukas
Kryžkalnis, viadukas.JPG
Viadukas Šiaulių kryptimi

Kryžkalnio viadukas
55°28′03″š. pl. 22°41′03″r. ilg. / 55.467448°š. pl. 22.684148°r. ilg. / 55.467448; 22.684148 (Kryžkalnio viadukas)Koordinatės: 55°28′03″š. pl. 22°41′03″r. ilg. / 55.467448°š. pl. 22.684148°r. ilg. / 55.467448; 22.684148 (Kryžkalnio viadukas)
Vieta Kryžkalnis, Raseinių raj.
Kerta kelią A12
Ilgis 23 m
Plotis 7 m (važ. dalis)
Aukštis 4,5 m
Pastatytas 1937 m.
Konstrukcija rėminis

Kryžkalnio viadukas – automobilių transporto viadukas, stovintis Kryžkalnyje, senojo Žemaičių plento ir kelio  A12  RygaŠiauliaiTauragėKaliningradas  sankirtoje, šalia automagistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda . Tai pirmoji Lietuvos plentuose įrengta skirtingo lygio sankryža.[1]

Viaduko važiuojamąja dalimi praeinantis Žemaičių plentas šioje vietoje dalijamas į dvi atkarpas –  196  AriogalaRaseiniaiKryžkalnis  ir  197  KryžkalnisRietavasVėžaičiai . Statinys priskiriamas pastarajam keliui, iškilęs virš kelio A12. Netoliese, 200 m į Tauragės pusę, šį kelią kerta ir automagistralės Kaunas–Klaipėda viadukas, 84 m ilgio, pastatytas 1984 m.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1934 m. pradėjus tiesti 195 km ilgio magistralinį plentą iš Kauno į Klaipėdą, 111–ajame kilometre, Kryžkalnyje, buvo baigtas pirmasis statybų darbų etapas. Šis ruožas sujungė Kauną per Žemaičių plentą su PagėgiųJoniškio plentu. Abiejuose keliuose tuomet nebuvo intensyvesnio eismo, tačiau buvo numatomas jo augimas kartu su kuriama gyvenviete sankryžos zonoje. Įvertinus ir kitas aplinkybes, nutarta įrengti dviejų plentų sankryžą skirtinguose lygiuose. Tyrinėjimų metu vietovėje surinkus reikiamus duomenis, sudarytas situacijos planas ir profiliai, parengtas Kryžkalnio viaduko projektas. 1937 m. buvo pastatytas 4,5 m aukščio, 23 m ilgio viadukas dviejų lygių sankryžoje su keturiomis nuovažomis.[1]

Pagal Kelių muziejaus direktoriaus J. Stepankevičiaus užrašytus liudininko prisiminimus,[2] viaduką statybos metu aplankė prezidentas Antanas Smetona. Tuo metu buvo pilamas betonas į kraštinės atramos klojinį. Prieš išvažiuojant linkėdamas, kad viadukas ilgai stovėtų, A. Smetona pagal paprotį įmetė į betoną penkių sidabrinių litų monetą. Jam išvažiavus darbininkai liovėsi betonavę ir pradėjo ieškoti brangaus pinigo. Tačiau monetos rasti nepavyko.

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Statinys gelžbetoninis, rėminės konstrukcijos, 10 m pločio, 4,5 m aukščio, važiuojamosios dalies plotis 7 m, šalitilčiai po 1 m.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]