Kretingos sinagoga
Kretingos sinagoga – žydų sinagoga, buvusi Kretingoje.
Leidimą maldos namų ir mokyklos statyboms 1771 m. žydams suteikė Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, kuriam anuomet priklausė miestelis.[1] Pirmasis Kretingos sinagogos paminėjimas aptinkamas 1802 m. sudarytame „Kretingos kaimo“ inventoriuje.[1] Medinę sinagogą sunaikino 1854 m. kilęs gaisras.[1]
Nauja mūrinė sinagoga iškilo 1860 m. Klaipėdos (Mėguvos) gatvėje (jos statybai išsirūpinta carinės valdžios paskola).[1] Pastatas buvo tradicinio kūgio tūrio, fasadai suskaidyti piliastrais, šalimais stovėjo betmidrašas.[1] Pastatai sudegė per 1889 m. gaisrą.[1] Anglijoje įsikūrusių žydų išeivių iš Kretingos rūpesčiu įsteigtas Kretingos paramos fondas, surinktomis lėšomis vietoje sudegusios 1890 m. pastatyta nauja sinagoga, šalia jos iškilo betmidrašas.[1]
1892 m. nesėkmingai bandyta išsirūpinti leidimą pasistatyti dar vienus maldos namus, o 1902 m. dėl leidimo vietos žydų atstovai kreipėsi dar sykį.[1] Žinoma, kad 1906 m. Kretingoje būta dviejų sinagogų; antroji buvo truputį mažesnė, stovėjo į miesto centro pusę greta didžiosios.[1]
1908 m. birželio 11 d. Kretingoje vėl kilo gaisras, maldos namų atstatymas užtruko iki 1912 m.[1]
Lietuvą okupavus nacistinei Vokietijai, Kretingos sinagogą 1941 m. birželio 26 d. padegė miesto nacių karinis komisaras, ieškojęs rabino Benjamino Perskio.[1] Per gaisrą sudegė ne tik mūrinė sinagoga, bet ir visas Kretingos centras.[1]
Sovietiniais laikais sinagogos vietoje pastatytas „Mėguvos“ viešbutis (Mėguvos g. 2).[1] 2020 m. spalį sinagogos vietoje priešais buvusį viešbutį pastatytas atminimo ženklas.[2]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||
