Betmidrašas
Betmidrašas (hebr. בית מדרש – 'mokymo namai') – vieta, skirta studijuoti Torai, Talmudui ir potalmudinei rabinistinei literatūrai.
Ankstyviausias paminėjimas aptinkamas Ben Siros Siracido knygoje (170 pr. m. e.).[1]
Kaip manoma, betmidrašas atsirado Antrosios šventyklos laikotarpiu, rutuliojantis žydų raštijai ir kultūrai. Anuomet betmidrašas dar nepriklausė sinagogai, o viduramžiais jau buvo sinagogoje ar gretimai. Nuo tada pradėtas laikyti ir mokymo vieta, ir maldos namais.[1] Skirtingai nei sinagoga, betmidrašas buvo apstatytas paprastais baldais (stalais ir kėdėmis), be to, nebūtinai orientuotas į rytus, savo architektūra neišsiskyrė.[2]
Rytų Europoje betmidraše studentai, čia praleisdavę daug valandų, neretai valgydavo ir nakvodavo.[2] Vieni betmidrašai buvo išlaikomi bendruomenės, kiti – filantropų. Lietuvoje juose būdavo rabinistinės literatūros biblioteka.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Betmidrašas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ 2,0 2,1 Elchanan Reiner. Bet ha-Midrash. YIVO. Nuoroda tikrinta 2025-01-30.