Martynas Purvinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Martynas Purvinas
Gimė: 1947 m. gruodžio 13 d. (71 metai)
Tėvai: Erikas Purvinas
Sutuoktinis(-ė): Marija Purvinienė
Veikla: architektas, istorikas
Alma mater: Kauno politechnikos institutas

Martynas Purvinas (g. 1947 m. gruodžio 13 d. Kaune) – Lietuvos architektas, istorikas, etnografas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas doc. dr. Erikas Purvinas (1908–1999) kilęs iš gausios lietuvininkų bei kuršininkų giminės. Senelis Martynas valdė didelį žemės sklypą su keliais namais Klaipėdos centre; greta kasdieninių darbų dar užsiėmė ir lietuviškos bendruomenės reikalais, buvo lietuviško laikraščio „Pagalba“ redaktorius. [1]

1970 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1980 m. Centriniame miestų statybos mokslo tyrimų ir projektavimo institute apgynė disertaciją „Architektūrinės – landšaftinės analizės teoriniai – metodiniai klausimai“; humanitarinių mokslų daktaras.

1970 m. Žemės ūkio statybos projektavimo instituto architektas, 1971-1987 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto Architektūros fakulteto aspirantas, asistentas, vyresnysis dėstytojas, nuo 1983 m. docentas, nuo 1987 m. Lietuvos statybos ir architektūros MTI (Architektūros ir statybos instituto) Architektūros teorijos ir perspektyvinių problemų sektoriaus, vėliau Architektūros istorijos ir paveldo sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas. 1997 m. Mažosios Lietuvos enciklopedijos I–II t. vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, III t. vyriausiasis redaktorius, 2000-2007 m. Mažosios Lietuvos enciklopedijos grupės vedėjas. [2]

Jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ vicekomandoras, Etninės kultūros globos tarybos ekspertas.

Nuo 1972 m. sistemingai tiria Lietuvos senuosius kaimus ir liaudies architektūrą, urbanistiką, kraštovaizdį, o nuo 1980 m. ir Mažosios Lietuvos kultūros paveldą. Paskelbė daugiau nei 2 500 mokslinių, enciklopedinių ir publicistikos straipsnių apie kultūros paveldą, senuosius kaimus, liaudies architektūrą, Mažąją Lietuvą, urbanistiką bei kt. Vienas ir su bendraautoriais

paskelbė mokslinių monografijų ir kitokių knygų apie kultūros paveldą ir kt.

Per kelis dešimtmečius pėsčiomis ar su dviračiu aplankė daugelį Mažosios Lietuvos vietovių, padarė keliasdešimt

tūkstančių fotonuotraukų, kuriose užfiksavo tūkstančius to krašto paveldo objektų (nuo senųjų pastatų ir jų griuvėsių

iki antkapinių paminklų senosiose kapinėse), dalis kurių po to buvo sunaikinta ar pagrobta.

Tirdamas senuosius kaimus daug mėnesių gyveno Rytų Lietuvos, Žemaitijos ir kitų regionų kaimo vietovėse.

Su žmona ir talkininke Marija Purviniene buvo apdovanotas valstybine J.Basanavičiaus premija ( 2013 m.), Dr.Vydūno

premija (Kanada 1998 m.), Martyno Jankaus, Sidabrinės nendrės (Šilutė) ir kt. premijomis bei apdovanojimais.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Būdingi tradicinės architektūros pavyzdžiai Nemuno deltos regioniniame parke. Kaunas, 1999.
  • Pievininkų kaimai Pagėgių apylinkėse: tradicinės gyvensenos bruožai ir gyvenviečių raida // Liaudies kultūra. 2007, Nr. 4, p. 41-53.
  • Pelkininkų kaimai ir kolonijos Šilutės apylinkėse: tradicinės gyvensenos bruožai ir gyvenviečių raida // Liaudies kultūra. 2006, Nr. 4, p. 10–20.
  • Daržovių augintojų kaimai deltoje: tradicinės gyvensenos bruožai ir Pakalnės kaimo raida // Liaudies kultūra. 2008, Nr. 4, p. 15-27.
  • Bibliografinė rodyklė (1972–2007), Kaunas, 2007.
  • Mažosios Lietuvos tradicinė kaimo architektūra. Vilnius, 2008.
  • Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai. Trakai: Voruta, 2011.
  • Rytų Lietuvos kaimų istorinė raida . I knyga. Lietuvos kaimų istorinė raida. Mokslo monografija. Kaunas, 2011.
  • Mažosios Lietuvos kaimų istorinė raida. I knyga. Lietuvos kaimų istorinė raida. Mokslo monografija. Kaunas, 2013.
  • Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai (bendraautorė Marija Purvinienė). I knyga. Mažosios Lietuvos kultūros paveldas. Mokslo monografija. Kaunas: Technologija, 2010.
  • Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai (bendraautorė Marija Purvinienė). II knyga. Mažosios Lietuvos kultūros paveldas. Mokslo monografija. Kaunas: Technologija, 2014.
  • Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais. I knyga. Trakai: Voruta, 2015.
  • Straipsnių apie Lietuvos kultūros paveldą ciklas mokslinių straipsnių rinkinyje "Kultūros paminklai" 1996-2016 m.
  • apie du tūkstančiai enciklopedinių straipsnių "Mažosios Lietuvos enciklopedijoje" ir kitose enciklopedijose.
  • Rusnė: gyvenvietės ir senieji pastatai pokario metais. - Rusnė (kraštotyrinė kolektyvinė monografija). Vilnius, 1992.
  • Minija ir Karklė. Pamario paveldo kaimai ir jų aplinka. Monografija (bendraautoriai R.Povilanskas, A.Urbis). Klaipėda, Leiden, 2002.
  • Lietuvos dvarų sodybų atlasas. II. Pagėgių savivaldybė. M.Purvinas - visų straipsnių autorius ar bendraautoris, vienas iš trijų leidinio sudarytojų ir redakcinės kolegijos narių. Vilnius, 2014.
  • Straipsniai apie kaimų architektūros paveldą (bendraautorė Marija Purvinienė) "Versmės" leidyklos kraštotyrinių monografijų cikle "Lietuvos valsčiai" - Daujėnai, Gruzdžiai ir kt.
  • Straipsniai apie Lietuvos istorijos problemas, Mažosios Lietuvos istoriją ir gyvenviečių istorinę raidą Lietuvos istorijos laikraštyje "Voruta".

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]