Kostas Korsakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kostas Korsakas
Kostas Korsakas
Gimė: 1909 m. spalio 5 d.
Pašvitinys, Pakruojo valsčius
Mirė: 1986 m. lapkričio 22 d. (77 metai)
Vilnius
Sutuoktinis(-ė): Halina Korsakienė
Vaikai:

Ingrida Korsakaitė

Veikla: literatūros tyrinėtojas, kritikas, poetas, vertėjas
Alma mater: 1940 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Kostas Korsakas (1909 m. spalio 5 d. Pašvitinyje, Pakruojo valsčius – 1986 m. lapkričio 22 d. Vilniuje) – Lietuvos literatūros tyrinėtojas ir kritikas, poetas, vertėjas, filologijos daktaras, akademikas, profesorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyveno Rygoje, 19231924 m. mokėsi Joniškio progimnazijoje, 19251928 m. Šiaulių gimnazijoje. Gimnazijos nebaigė, nes už dalyvavimą 1927 m. Šiauliuose įkurto slapto moksleivių būrelio, kurio nariai domėjosi marksistinėmis idėjomis, veikloje 1928 m. buvo suimtas ir nuteistas ketverius metus kalėti Šiaulių kalėjime. Bičiuliai surinko parašus Lietuvos prezidentui, prašydami suteikti malonę. Šį prašymą su parašais Antanui Smetonai nunešė Juozas Tumas-Vaižgantas. 1930 m. amnestuotas pirma laiko, tačiau jam apribotos pilietinės teisės. Parašęs malonės prašymą, buvo pašalintas iš komjaunimo.

1928–1930 m. vienas iš literatūros almanacho „Trečias frontas“ ideologų ir bendradarbių. 19311940 m. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto lietuvių ir rusų literatūros studijų laisvas klausytojas (dėl apribotų pilietinių teisių negalėjo būti priimtas tikru universiteto studentu).

Literatūrinę veiklą pradėjo 1923 m. publicistikos straipsniais Jono Radžvilo slapyvardžiu. 1924–1925 m. Šiauliuose redagavo ateitininkų laikraštėlį „Ateities žiedas“, 1927–1928 m. ir 1931–1933 m. žurnalo „Kultūra“ literatūros skyriaus redaktorius, 1933–1941 m. faktinis „Kultūros“ redaktorius. 1930–1931 m. žurnalo „Trečias frontas“ bendradarbis, 1936 m. žurnalo „Literatūra“ Nr. 1 redaktorius, 1937 m. almanacho „Prošvaistė“ pirmųjų dviejų knygų redaktorius. Bendradarbiavo leidiniuose „Moksleivių varpai“, „Šiaulietis“, „Iliustruotoji Lietuva“, „Darbai ir dienos“, „Dienovidis“, „Knygų lentyna“, „Kūryba ir kritika“.

1940 m. agentūros ELTA direktorius. [1] 1940–1941 m. Valstybinės leidyklos direktorius, žurnalo „Raštai“ redakcinės kolegijos narys. Prasidėjus SSRS-Vokietijos karui 1941–1944 m. gyveno Rusijoje (Penzoje, Maskvoje). 1943–1944 m. redagavo almanacho-žurnalo „Pergalė“ dvi knygas, vėliau – ilgametis šio žurnalo redakcinės kolegijos narys. 1942–1944 m. Maskvoje LSSR rašytojų sąjungos organizacinio biuro vadovas, 1944–1945 m. valdybos pirmininkas.

1941 m., 1944–1947 m., 19481957 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, katedros vedėjas, nuo 1948 m. profesorius, 1944–1945 m. Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas. 1946 m. LSSR MA narys korespondentas, nuo 1949 m. tikrasis narys. 1946–1952 m. Lietuvių literatūros instituto direktorius. 1952–1984 m. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktorius. 1963–1983 m. Tarptautinės baltų-slavų santykių tyrimo komisijos pirmininkas. 1965 m. filologijos mokslų daktaras. 1976–1984 m. vadovavo Lietuvių kalbos komisijai prie LSSR mokslų akademijos. [2][3]

1947–1963 m. ir 19751980 m. LSSR AT deputatas, 1959–1963 m. LSSR AT pirmininko pavaduotojas. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Viena Šiaulių miesto gatvė pavadinta jo vardu.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrinėjo lietuvių ir lietuvių kalbos kilmę, parašė literatūros kritikos darbų, enciklopedinių straipsnių. Publicistikoje nagrinėjo literatūros, knygos, kultūros, kitas visuomenės problemas. Plėtojo žurnalistikos kritiką, analizavo periodikos leidinius. Publicistinio pobūdžio yra taip pat jo literatūros kritikos, kai kurie literatūrologijos darbai.

Daugiausia vertė latvių rašytojų, ypač Janio Rainio, kūrybą.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Straipsniai apie literatūrą, 1932 m.
  • Kritika, 1936 m.
  • Latvių liaudies dainos: studija, 1938 m.
  • Rašytojai ir knygos, 1940 m.
  • Kovos įstatymas: eilėraščiai, 1943 m.
  • Paukščiai grįžta: eilėraščiai, 1945 m.
  • Prieš amžinąjį priešą: publicistika, 1945 m.
  • Lietuviškos knygos 400 metų kelias, 1948 m.
  • Literatūra ir kritika, 1949 m.
  • Puškino poveikis lietuvių literatūrai, 1949 m.
  • Rinktinė, 1950 m.
  • Julius Janonis, 1951 m.
  • Literatūrų draugystė, 1962 m.
  • Lietuvių literatūros istorija, T. 1-4, 1957–1968 m.
  • Latvių literatūros milžinas: Andrejis Upytis, 1967 m.
  • Pjūtis: eilėraščiai, 1969 m.
  • Lapkritys: eilėraščiai, 1979 m.
  • Literatūriniai kontaktai, 1987 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Eltos“ direktorius, V. Radijofono ir spaudos priežiūros vadovas Kostas Korsakas-Radžvilas // Lietuvos žinios, 1940-06-20, Nr. 138, p. 6
  2. Vytautas Galinis. Kostas Korsakas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 375 psl.
  3. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 243 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]