Vytautas Galinis (1924)
Vytautas Galinis (1924 m. kovo 9 d. Miežonys, Kaišiadorių valsčius – 1999 m. kovo 12 d. Nemenčinė, palaidotas Vilniuje) – Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1947 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute, Lituanistikos fakultete. 1973 m. filologijos mokslų daktaras.
1950–1992 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), 1976–1984 m. Vilniaus universiteto dėstytojas. Nuo 1982 m. profesorius.
Parašė studijų, kritikos straipsnių, mokyklinių lietuvių literatūros vadovėlių. Parengė poezijos rinktinių.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Petro Cvirkos apsakymai, studija, 1954 m.
- Lietuvių literatūros istorija, 4 t. 1957–1968 m. – LTSR valstybinė premija su kitais, 1969 m., 2 t. 1979–1982 m., rusų k. 1977 m.
- Antanas Venclova, apybraiža, 1958 m.
- Literatūra, dabartis, žmogus, 1966 m.
- Naujos kryptys lietuvių literatūroje, studija, 1974 m.
- Literatūros teorijos apybraižos, vienas autorių, 1982 m.
- Šaknys ir atžalos, 1984 m. – LTSR valstybinė premija 1985 m.
- Kazys Binkis. Raštai, 2 t. 1973 m.
- Lietuvių poezija, antologija, t. 2 1969 m.
- Juozas Tysliava. Nemuno rankose, 1967 m.
- Henrikas Radauskas. Lyrika, 1980 m.
- Petras Cvirka. Raštai, 7 t. 1983–1986 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Elena Baltutytė. Vytautas Galinis (1924). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 361 psl.