Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras

55°42′40″š. pl. 21°07′59″r. ilg. / 55.711199°š. pl. 21.133086°r. ilg. / 55.711199; 21.133086

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – muzikinis teatras Klaipėdoje. Teatro steigėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Istorija

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 m. sausio 1 d. Teatro branduolį sudarė 1956–1986 m. veikęs Klaipėdos liaudies operos teatras. Pirmasis spektaklis, kurį 1987-aisiais parodė klaipėdiečiai, buvo debiutuojančios kompozitorės Audronės Žigaitytės opera „Mažvydas“ pagal Justino Marcinkevičiaus dramą (dirigentas Gintaras Rinkevičius, režisierius Gintas Žilys, dailininkė Virginija Idzelytė).^[1]

2024 m. balandį baigta penkerius metus trukusi rekonstrukcija.^[2]

Teatrui vadovavo:

1987–1991 m. – režisierius Gintas Žilys
1991–1992 m. – dirigentas Algis Jonas Lukoševičius
1992–1995 m. – baletmeisterė Laisvė Dautartaitė
1995–2005 m. – dirigentas Stasys Domarkas
2005–2007 m. – kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė
2007–2008 m. – režisierius Ramūnas Kaubrys
2008–2010 m. – kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė
2010–2015 m. – režisierius Ramūnas Kaubrys
2015–2018 m. – operos solistas Jonas Sakalauskas
Nuo 2018 m. – muzikologė Laima Vilimienė

Teatro pastatymai

Nuo teatro veiklos pradžios pastatyta daugiau nei 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų – operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, oratorijos, šiuolaikinio šokio spektakliai, taip pat muzikiniai spektakliai vaikams.^[1]

Audronė Žigaitytė „Mažvydas“, 1987 m., „Žilvinas ir Eglė“, 2002 m., „Praregėjimas“, 2005 m., „Frank‘Einstainas – XXI amžius“, 2010 m.
Gioachino Rossini „Italė Alžyre“, 1988 m., „Sevilijos kirpėjas“, 1996 m.
Piotras Čaikovskis „Eugenijus Oneginas“, 1992 m., „Spragtukas“, 2010 m., „Jolanta“, 2016 m.
Francas Leharas „Grafas Liuksemburgas“, 1993 m., „Linksmoji našlė“, 1997 m.
„Žydrasis Dunojus“ (pagal Johann Strauss muziką), 1994 m., 1998 m.
Giuseppe Verdi „Traviata“, 1994 m., 2003 m., „Rigoletas“, 2003 m.
Antonijus Spadavekija „Pelenė“, 1994 m.
Giacomo Puccini „Sesuo Andželika“, 1996 m. „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“, 2011 m, „Bohema“, 2016 m.
Carl Orff „Carmina Burana“, 1996 m.
Igoris Stravinskis „Edipas karalius“, 1997 m.
Georges Bizet „Karmen“, 1998 m.
Arthur Honegger „Žana d’Ark ant laužo“, 1998 m.
„Artisto gyvenimas“ (pagal Hector Berlioz „Fantastinę simfoniją“), 1998 m.
Maurice Ravel „Bolero“, 1998 m., 2006 m., „Ispaniškoji valanda“, 2008 m.
„Romeo ir Džuljeta“, pagal H. Berlioz draminę simfoniją, 1999 m.
Bogdan Pawlowski „Snieguolė ir septyni nykštukai“, 1999 m.
Sergejus Rachmaninovas „Frančeska da Rimini“, 2000 m.
Stanislovas Moniuška „Halka“, koncertinė versija, 2000 m.
Bertold Brecht ir Kurtas Vailis „Trijų grašių opera“, 2001 m.
„Baletinė Čaplino ir Dolskio korta“, pagal Valterio Mnacakanovo baletinę siuitą „Čapliniana“, 2002 m.
Imre Kálmán „Čardašo karalienė“, 2003 m.
Viktoras Lebedevas „O, mielas drauge“, 2004 m.
Wolfgang Amadeus Mozart „Figaro vedybos“, 2004 m., „Don Žuanas“, 2006 m.
Pietro Mascagni „Kaimo garbė“, 2005 m.
Zigmars Liepinš „Paryžiaus katedra“, 2005 m., „Adata“, 2013 m.
Igoris Morozovas „Daktaras Aiskauda“, 2005 m.
Giovanni Battista Pergolesi „Tarnaitė ponia“, 2006 m., „Livjeta ir Trakolas“, 2016 m.
Johann Strauss „Šikšnosparnis“, 2006 m., „Vienos kraujas“, 2008 m., „Cirko princesė“, 2014 m.
„Štrausiana“, pagal Johann Strauss muziką, 2006 m.
Georges Bizet ir Rodionas Ščedrinas „Karmen siuita“, 2006 m., 2017 m.
Claudio Monteverdi „Orfėjas“, 2007 m., „Popėjos karūnavimas“, 2010 m.
Paul Abraham „Balius Savojoje“, 2007 m.
„Aistrų šėlsmas“, pagal George Gershwin muziką, 2008 m.
„Kruvinos vestuvės“, pagal Federico García Lorca pjesę ir Ástor Piazzolla muziką, 2008 m.
Manuel de Falla „Meilė burtininkė“, 2008 m.
Claude Debussy „Pelėjas ir Melisanda“, 2009 m.
Raimondas Paulas „Sesuo Kerė“, 2009 m.
„Prarastos sielos“, šokio spektaklis, 2009 m.
„Nuo flamenko iki džiazo“, šokio spektaklis, 2010 m.
Henry Purcell „Didonė ir Enėjas“, 2011 m.
Jerry Bock „Smuikininkas ant stogo“, 2011 m.
„Meilės uostas“, šokio spektaklis, 2011 m.
Francis Poulenc „Drambliuko Babaro istorija“ muzikinė pasaka, 2011 m.
„Pilna`tis“, šokio spektaklis, 2012 m.
Giedrius Kuprevičius „Prūsai“ 1997 m. ir 2018 m., „Veronika“, 2009 m.
Viktoras Kuprevičius„Batuotas katinas“, 2001 m.
Vladimiras Konstantinovas muzikinės pasakos vaikams „Stiklinė pasakaitė“ 2001 m. ir „Šimtas princesės pabučiavimų“ 2002 m., opera vaikams „Ką senelis padarys, viskas bus gerai“ 2008 m., „Neliūdnos varlės neprincas“, 2013 m.
„Skinsiu raudoną rožę“, šokio spektaklis, pagal Algimanto Raudonikio dainas, 2005 m.
Antanas Kučinskas „Bulvinė pasaka“ 2007 m., „Makaronų opera“, 2014 m.
Jurgis Gaižauskas „Buratinas“, 2009 m.
Vidmantas Bartulis „Aušrinė“, 2008 m.
Virginijus Pupšys „Alsuoti“ (muzikinės istorijos), 2009 m.
Viačeslavas Ganelinas „Velnio nuotaka“, 2012 m.
„Verpalų pasakos“, muzikinė pasaka vaikams, 2012 m.
William Shakespeare „Romeo ir Džiuljeta“, 2013 m.
Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“, 2013 m.
„Altorių šešėly“, šokio spektaklis, 2014 m.
„Pelenė“, šokio spektaklis pagal Sergejaus Prokofjevo muziką, 2014 m.
„Tinginėlių kaimas“, muzikinė pasaka, 2014 m.
Dan Goggin „Šounuolynas“, miuziklas, 2015 m.
„Divizija“, šokio spektaklis, 2015 m.
Frank Loesser „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“ miuziklas, 2015 m.
Frank Wildhorn „Boni ir Klaidas“ miuziklas, 2016 m.
Nijolė Sinkevičiūtė „Pasaka be pavadinimo“ muzikinė pasaka, 2016 m.
„Ten, kur gyvena pabaisos“ šokio spektaklis visai šeimai, 2016 m.
Adolphe Adam „Žizel“, 2017 m.
Ruggero Leoncavallo „Pajacai“, 2017 m.
Miuziklas „Čikaga“ John Kander, 2017 m.
Giedrius Kuprevičius opera „Prūsai“, 2018 m.
Piotr Čaikovskij šokio spektaklis „Spragtukas“ , 2019 m.
Eduardas Balsys – opera „Kelionė į Tilžę“, 2019 m.

Teatro vadovybė

Goda Giedraitytė – teatro vadovė
Audronė Juozauskaitė – teatro vadovo pavaduotoja menui
Daiva Daugė – teatro vadovo pavaduotoja veiklai
Tomas Ambrozaitis – teatro vyriausiasis dirigentas
Vladimiras Konstantinovas – teatro vyriausiasis chormeisteris, dirigentas
Aurelijus Liškauskas – teatro vyriausiasis choreografas, Baleto tarnybos vadovas

Opera

Operos solistai

Beata Ignatavičiūtė (sopranas)
Judita Butkytė-Komovienė (sopranas)
Vita Merkelytė (sopranas)
Rita Petrauskaitė (sopranas)
Loreta Ramelienė (sopranas)
Rosana Štemanietian (sopranas)
Rasa Ulteravičiūtė (sopranas)

Ernesta Stankutė (mecosopranas)
Wiktoria Wizner (mecosopranas)

Giedrius Gečys (tenoras)
Tadas Jakas (tenoras)
Virginijus Pupšys (tenoras)
Aurimas Raulinavičius (tenoras)

Šarūnas Juškevičius (baritonas)
Mindaugas Rojus (baritonas)
Šarūnas Šapalas (baritonas)

Valdas Kazlauskas (bosas)
Evert Sooster (bosas)
Vilius Trakys (bosas)

Orkestras

Tomas Ambrozaitis – vyriausiasis dirigentas
Stasys Domarkas – dirigentas
Adrija Čepaitė – dirigentė
Giedrius Vaznys – dirigentas
Dmitrijus Zlotnikas – dirigentas
Ieva Noreikienė – orkestro koordinatorė
Artūras Šukys – orkestro administratorius

Choras

Vladimiras Konstantinovas – vyriausiasis chormeisteris
Vytautas Valys – chormeisteris
Dalia Kužmarskytė – vokalo pedagogė

Baletas

Vadovai

Aurelijus Liškauskas – vyriausiasis choreografas, Baleto tarnybos vadovas
Gaj Žmavc – baleto meno vadovas
Viktorija Galvanauskienė – baleto koordinatorė

Repetitoriai

Thomas Bloch, Oleksandra Borodina, Yan Malaki, Mykhailo Mordasov, Daria Verovka, Filip Veverka

Baleto trupė

Inga Briazkalovaitė, Kristina Gudelytė, Viktorija Gulnickaja, Ričardas Jankevičius, Gintarė Jovaišaitė, Aleksandra Karečkienė, Aušra Krasauskaitė, Simonas Laukaitis, Roberta Leščinskaitė, Aurelijus Liškauskas, Valdemaras Marcinkus, Giedrė Šidlauskė, Aurimas Tiškevičius, Ana Buchovskaja-Zamulskienė, Eimantas Žukauskas.

Festivaliai

Nuo 1998 m. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kasmet rugpjūčio mėnesį rengia tarptautinį operos ir simfoninės muzikos festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, kuris vyksta ne tik Klaipėdoje, bet ir Nidoje, Juodkrantėje, Kretingoje, Palangoje, kituose Vakarų Lietuvos regiono miestuose ir miesteliuose. Renginio programos pagrindą sudaro spektaklių premjeros, koncertai pajūrio lauko erdvėse.^[3]

Nuo 1993 m. teatre vyksta „Jaunųjų talentų festivalis“ kurio metu scenoje su teatro orkestru debiutuoja Klaipėdos muzikos mokyklų moksleiviai, Stasio Šimkaus konservatorijos ir LMTA Klaipėdos fakulteto studentai – būsimieji muzikai. Organizuojamos vaikų ir jaunimo edukacinės programos: „Stebuklingas teatro pasaulis“, „Vaikų operos klubas“, „Operos akademija“.

Šaltiniai

1 2 Ovidijus Petkevičius. Klaipėdos muzikinis teatras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
↑ Andriejauskaitė, Jurgita (2024-04-19). „Baigta Klaipėdos muzikinio teatro rekonstrukcija: plotas ir kaina išaugo dvigubai“. lrt.lt. LRT. Nuoroda tikrinta 2026-02-12.
↑

Nuorodos

Vikiteka: Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – vaizdinė ir garsinė medžiaga