Stanislovas Moniuška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stanislovas Moniuška
lenk. Stanisław Moniuszko
Herbas "Krivda"
Herbas "Krivda"
Gimė 1819 m. gegužės 5 d.
Ubelė prie Minsko
Mirė 1872 m. birželio 4 d. (53 metai)
Varšuva
Palaidotas (-a) Povonzkų kapinėse
Veikla kompozitorius, dirigentas
Vikiteka Stanislovas Moniuška
Stanislovo Moniuškos paminklas Vilniuje
Stanislovo Moniuškos kapas Povonzkų kapinėse
Atminimo lenta Vilniuje, Vokiečių g. 26
Varšuvos Centrinė geležinkelio stotis pavadinta kompozitoriaus vardu

Stanislovas Moniuška (lenk. Stanisław Moniuszko, 1819 m. gegužės 5 d. Ubelė prie Minsko1872 m. birželio 4 d. Varšuva, palaidotas Povonzkų kapinėse) – lenkų kompozitorius, dirigentas. Vienas ryškiausių lenkų muzikos romantizmo kūrėjų greta F. F. Šopeno.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

18271830 m. mokėsi muzikos Varšuvoje pas A. Frejerį, 18371840 m. – Berlyne pas K. Rungenhageną. 18401858 m. gyveno Vilniuje. 18401842 m. Šv. Jonų bažnyčios vargonininkas, kelerius metus Vilniaus miesto teatro orkestro dirigentas, privačiai mokė muzikos (tarp mokinių – Cezaris Kiuji, Janas Karlovičius). Aktyviai dalyvavo miesto muzikiniame gyvenime, būrė mėgėjų ansamblius, rengė koncertus, vadovavo paties 1854 m. įkurtai Šv. Cecilijos draugijai, rūpinosi natų leidyba.

Vilniuje sukūrė kantatas lietuviška tematika „Milda“, „Nijolė“, „Namų dainyno“ dainų (I–VI sąs.), 4 „Aušros Vartų litanijas“, sceninių kūrinių. 1848 m. sausio 1 d. miesto rotušėje įvyko operos „Halka“ premjera (I redakcija, koncertinis atlikimas, dirigavo pats S. Moniuška), 1854 m. vasario 28 d. ten pat opera pastatyta scenoje. 1849 m. Sankt Peterburge dirigavo kantatą „Milda“ ir fantastinę uvertiūrą „Pasaka“, sulaukė palankių vertinimų. 1846 m., 1847 m., 1851 m. lankėsi Varšuvoje, užmezgė ryšius su lenkų rašytojais, kompozitoriais, rūpinosi „Halkos“ premjera Didžiajame teatre – ten 1858 m. sausio 1 d. pastatyta II redakcija, 1858 m. pakviestas dirbti šio teatro dirigentu, su šeima persikėlė į Varšuvą. 1858 m. keliavo po Vakarų Europą – Veimare susipažino su F. Listu, Prahoje – su B. Smetana. 1861 m. Paryžiuje susitiko su D. Rosiniu, Š. Guno ir D. F. Oberu. Nuo 1864 m. dėstė Varšuvos muzikos institute.[1]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė operų, operečių, baletų, kantatų, baladę, mišių, uvertiūrų, styginių kvartetų, polonezų, polkų, mazurkų ir kiti kūrinių fortepijonui, apie 300 dainų balsui ir fortepijonui. Muzika romantiška, lyriška, grindžiama lenkų muzikinio folkloro ritmais, liaudies dainų intonacijomis.

Operos
  • Halka, V. Volskio libretas, I redakcija 1848 m., II redakcija 1858 m.
  • Sielininkas (Flis) 1858 m.
  • Grafienė (Hrabina) 1860 m.
  • Baisusis dvaras (Straszny dwór) 1865 m.
  • Parija (Paria) 1865 m.
Operetės
  • Nakvynė Apeninuose (Nocleg w Apeninach) 1839 m., pastatyta Vilniuje
  • Idealas, arba Naujosios brangenybės (Ideal, czyli Nowa Precioza) 1840 m., pastatyta Vilniuje
  • Karmanjolė, arba Prancūzai mėgsta juokauti (Karmaniol, czyli Francuzi lubią žartowač) 1841 m., 1842 m.? pastatyta Vilniuje
  • Jaunutė (Jawnuta) 1860 m., I redakcija „Čigonai“ (Cyganie), pastatyta 1852 m. Vilniuje
Baletai
  • Monte Christo, 1866 m.
  • Nuomojamame bute (Na kwaterunku) 1868 m.
Kantatos
Kiti kūriniai
  • Ponia Twardowska (Pani Twardowska), baladė, 1869 m., A. Mickevičiaus žodžiai
  • Keturios Aušros Vartų litanijos (Cztery Litanie Ostrobramskie) 18431855 m.
  • Reguiem aeternam, 1860 m.
  • Mišios Es–dur, 1865 m.,
  • Mišios Des–dur, 1870 m.
  • Pasaka (Bajka), fantastinė uvertiūra, 1848 m.
  • Kainas (Kain), uvertiūra, 1856 m.
  • Karinė uvertiūra (Uwertura wojenna), 1857 m.
  • Styginių kvartetas d–moll, 1839 m.
  • Styginių kvartetas F–dur, 1840 m.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Namų dainynas (Spiewnik domowy) dvylika sąsiuvinių: I–VI sąs. 18441859 m., VII–XII sąs. 18761910 m.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Stanisław Moniuszko. Opracował Jan Prosnak. Kraków, Polskie Wydawnictwo Muzyczne, 1968. Liczne ilustracje, dyskografia.
  • J. Prosnak. Moniuszko, Krakow, 1980 m.
  • V. Rudzinskis. Stanislavas Moniuška, Vilnius, 1993 m.
  • Witold Rudziński, Moniuszko, Kraków 1972.
  • Witold Rudziński. Moniuszko i jego muzyka, Warszawa, 1988 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jūratė Burokaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 423 psl.