Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija
Kitos reikšmės – Vytauto Didžiojo gimnazija.
| Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija |
.JPG)
Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija – pirmoji lietuviška gimnazija Klaipėdos mieste, S. Daukanto g. 31. Įstaigos kodas 190438049. Steigėjas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1922 m. balandžio 20 d. įsteigta pirmoji lietuvių gimnazija Klaipėdoje. 1930 m. gimnazijai suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1934 m. pastatyti gimnazijos rūmai pagal Herberto Reismano projektą.[2] II pasaulinio karo metais gimnazija buvo evakuota į Palangą. 1955–1996 m. gimnazija vadinta Kristijono Donelaičio vidurine mokykla. 1972 m. mokyklos pirmojo aukšto vestibiulyje atidengtas K. Donelaičio biustas, įkurti K. Donelaičio, gimnazijos bei gamtos apsaugos muziejai. 1982 m. restauruota ir vitražais papuošta iškilmių salė.
1991 m. ant mokyklos fasado atstatyti Gedimino stulpai bei užrašas: „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi”. 1995 m. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. 1996 m. gimnazijai grąžintas Vytauto Didžiojo vardas. 1999 m. gimnazijos antrojo aukšto vestibiulyje atidengtas skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas Vytauto Didžiojo biustas. 2010 m. atidengtas vitražas „Žalgirio mūšis“, 2011 m. – vitražas „Kristijonas Donelaitis“. 2012 m. prie pagrindinių gimnazijos durų atidengta Kazio Trukano memorialinė lenta.
Gimnazija žymi užsienio kalbų dėstymu – anglų, lietuvių, lotynų, rusų, prancūzų, vokiečių ir švedų kalbų. Aktyviai bendradarbiauja su gimnazijomis užsienyje, daugiausiai ryšiai palaikomi su Švedijos ir Prancūzijos gimnazijomis. Gimnazijoje veikia dvi sporto salės, svarmenų salė, trys muziejai. Gimnazijos aktų salė yra didžiausia tarp bendrojo lavinimo Klaipėdos įstaigų aktų salių.
Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Emblema. Bordo fone esantis mėlynos spalvos skydas ir karūna. Skydo centre tekanti geltona saulė, kurios spinduliai eina per visą skydo plotą ir pereina į karūną suteikdama jai trimačio vaizdo imitaciją. Saulės aušra simbolizuoja mokslo šviesą. Ant saulės yra stilizuotos bordo spalvos raidės KVDG (Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija). Bordo spalva nuo seno laikoma kilmingųjų spalva. Ji pasirinkta pabrėžiant Vytauto Didžiojo kilmingumą. Herbo apačioje yra Gedimino stulpai, kurie simbolizuoja lietuvybę.
- Vėliava. Šviesiai raudoname fone kairiajame krašte yra gimnazijos emblema, o viduryje aukso spalvos gimnazijos pavadinimas.
- Uniforma. Bordo spalvos švarkas. Vaikinams juodos spalvos kelnės, merginoms juodos spalvos sijonas arba kelnės.
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1922–1924 m. Vilius Gaigalaitis
- 1924–1929 m. Pranas Mašiotas
- 1929–1940 m. Kazys Trukanas
- M. Krukis
- Edvardas Ingaunis
- V. Plečkaitis
- J. Slavėnas
- J. Balakauskas
- J. Banaitis
- V. Stalionis
- R. Šulskis
- 1963–1992 m. Romualdas Ignas Bloškys
- 1994–1997 m. Egidijus Prižgintas
- 1997–2003 m. Romualdas Ignas Bloškys
- 2003–2021 m. Stasys Ruiba
- nuo 2021 m. Daiva Križinauskaitė
Žymūs mokytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jonas Valaitis
- Antanas Grudzinskas (muzika)
- Jonas Užpurvis (lotynų, anglų kalbos)
- Salys Šemerys (lietuvių literatūra)
- Povilas Jašinskas (tikyba)
- Martynas Gelžinis
- Adomas Brakas (piešimas)
- Benediktas Gaižauskas (biologija)
- Petras Alfredas Gužas (dailė)
Žymūs mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gintaras Aleknonis (1961–), žurnalistas
- Gintautas Babravičius (1955–), inžinierius, Lietuvos politikas
- Eduardas Balsys (1918–1984), kompozitorius
- Tomas Berkmanas (1976–), teisės filosofas
- Antanas Bosas (1955–), verslininkas
- Goda Ferensienė (1932–2021), žurnalistė, vertėja
- Valentinas Greičiūnas, (1939–), inžinierius, Klaipėdos politikas
- Liūnė Janušytė (1909–1965), žurnalistė, rašytoja
- Paulius Jurčys (1983), teisininkas, visuomenės veikėjas
- Jonas Jurkus (1954), inžinierius, Mažeikių politikas
- Savinijus Katauskas (1960–), teisėjas
- Savinijus Katauskas (1936–2020), teisininkas, dailininkas
- Zita Kelmickaitė (1951–2023), muzikologė, TV ir radijo laidų vedėja
- Hansas Masalskis (1924–2006), žurnalistas, architektas
- Kęstutis Oginskas (1959–), žurnalistas, buriuotojas
- Stasys Paberžis (1918–2012), Lietuvos sporto veikėjas
- Birutė Marija Paplauskienė (1945–), gydytoja, Šiaulių politikė
- Birutė Petrikytė, estrados dainininkė
- Vilius Pėteraitis (1914–2008), kalbininkas
- Albinas Pocius (1918–), žurnalistas
- Artūras Razbadauskas (1964–), medikas, Klaipėdos politikas
- Vladas Napoleonas Selenis (1913–1978), žurnalistas
- Gintautas Sereika (1968–1999), prokuroras
- Gintaras Songaila (1962), Lietuvos politikas
- Marius Stračkaitis (1972–), teisininkas, notaras
- Antanas Šarkauskas (1897–1974), vargonininkas, chorvedys
- Milda Špėlytė-Letulienė, švietimo ir mokslo atašė
- Vilius Tarasovas (1977–), dainininkas
- Gintaras Tomkus (1960–), žurnalistas
- Vitas Tomkus (1956–), žurnalistas
- Artūras Vazbys (1971–), psichologas, Lietuvos politikas
- Ramūnas Vyšniauskas (1976–), sunkiaatletis
- Valentinas Zaborskas (1954–), žurnalistas, Klaipėdos politikas
- Vytenis Albertas Zabukas (1940–), habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos politikas
- Deivydas Zvonkus (1977–), kompozitorius
- Vytautas Žalys (1956–), diplomatas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija aikos.smm.lt
- ↑ Nikžentaitis, Alvydas. Klaipėda: istorija populiariai . Klaipėda: Druka, 2002, 139 p. ISBN 9986-848-22-9 .
