Liūnė Janušytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Liūnė Janušytė
Gimė: 1909 m. rugpjūčio 3 d.
Kretinga
Mirė: 1965 m. gegužės 6 d. (55 metai)
Vilnius
Tėvas: Feliksas Janušis
Motina: Sofija Litvinaitė-Janušienė
Sutuoktinis(-ė): Juozas Miltinis
Veikla: žurnalistė, rašytoja

Liūnė Janušytė (tikr. vardas Liucija, 1909 m. rugpjūčio 3 d. Kretingoje – 1965 m. gegužės 6 d. Vilniuje) – Lietuvos žurnalistė, rašytoja, vertėja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė gydytojo šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metais su šeima gyveno Ugliče, Maskvoje, Tartu. 1918 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą. Mokėsi Kretingos progimnazijoje, nuo 1926 m. bendradarbiavo periodinėje spaudoje. 1928 m. baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją. Nuo 1928 m. Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo literatūrą.

1928 m. dienraščio „Lietuvos aidas“ skyriaus redaktorė, 19361940 m. korespondentė Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, 3 metus gyveno Paryžiuje. 1940–1941 m. bendradarbiavo žurnale „Šluota“. Prasidėjus karui, 1941 m. grįžo į Kretingą pas motiną. Naciams nusavinus namus, glaudėsi pas žmones. Po karo apsigyveno Vilniuje, 19451946 m. dirbo laikraštyje „Tiesa“. [1][2] Garsėjo bohemišku gyvenimu, 1949 m. sausio mėn. trumpam buvo ištekėjusi už režisieriaus Juozo Miltinio (1907–1994). [3][4] Kretingos rajono garbės pilietė. [5]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1926 m. periodikoje spausdino feljetonus ir humoreskas Marso, Žemaičiokės, Gagrio, Ytės, Tetos Liūnės ir kt. slapyvardžiais. Feljetonuose išjuokė valdininkų, studentų, Kauno poniučių gyvenimą. Būdingos netikėtos komiškos situacijos, parodija, hiperbolės. Už valdžios žmonių įžeidinėjimą kūriniuose pašalinta iš Lietuvių rašytojų draugijos ir Žurnalistų sąjungos.

Satyriniame romane „Korektūros klaida“ pavaizdavo Paryžiaus bohemą. Sovietiniu laikotarpiu parašė ideologizuotų apysakų ir pjesių vaikams, komedijų mėgėjų teatrams, feljetonų, su Jonu Mackoniu – libretą operetei „Auksinės marios“ (past. 1955 m., kompozitorius Antanas Belazaras). Išvertė Aleksandro Fadejevo, Iljos Ilfo, Eugenijaus Petrovo ir kitų autorių kūrinių. Jos kūrybos paskelbta bulgarų, estų, latvių, lenkų, rusų kalbomis. [6][7][8]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ant ko ir pasirašau… – Kaunas: Pažanga, 1935. – 221 p.
  • Važiuojam! – Kaunas: Sakalas, 1936. – 118 p.
  • Korektūros klaida. – Kaunas: Sakalas, 1938. – 173 p.: iliustr.
  • Pirmosios dienos: apysaka. – Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1948. – 117 p.
  • Žalioji šeima. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1950. – 114 p.: iliustr.
  • Mes ne du ir ne trys: muzikinė 3 v. pjesė vaikams / muzika Antano Belazaro. – Vilnius: Vastybinė grožinės literatūros leidykla, 1951. – 76 p.: nat.
  • Amerikos balsas: 1 veiksmo pokštas / Liūnė Janušytė, Antanas Prokopavičius. – Vilnius, 1958. – 27 p.
  • Iki pasimatymo! : feljetonai. – Vilnius: Vaga, 1964. – 126 p.
  • Taškai ir daugtaškiai: humoreskos ir feljetonai / sud. Jonas Bulota, iliustr. Valerijonas Jucys. – Vilnius: Vaga, 1979. – 314 p.: iliustr.
  • Korektūros klaida: romanas / dail. Viktoras Petravičius. – Vilnius: Studija be pykčio, 2011. – 188 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-829-02-7

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 183 psl.
  2. Dominykas Litvinas – pirmasis Kretingos telegrafininkas ir geležinkelio stoties viršininkas, 2014-10-17
  3. Su kuo flirtavo J. Miltinis? 2015-02-28
  4. http://knyga.kvb.lt/index.php?option=com_easygallery&act=categories&cid=80&Itemid=92
  5. http://www.kretvb.lt/lt/titulinis/44-kretingos-personaliju-zinynas/329-kpz-janusyte-liune-liucija
  6. Jonas Bulota. Liūnė Janušytė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 103 psl.
  7. Laima Amatkevičiūtė. Liūnė Janušytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 530 psl.
  8. Vytautas Vanagas. Lietuvių rašytojų sąvadas. 2 leid. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996. – p. 285. – ISBN 9986-39-004-4