Klaipėdos miesto savivaldybės taryba

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba – Klaipėdos miesto savivaldybės bendruomenės atstovaujamoji savivaldos institucija, atsakinga už savivaldos teisės, savo funkcijų ir bendruomenės iškeltų uždavinių įgyvendinimą bendruomenės interesais savivaldybės teritorijoje. Taryba renkama ketveriems metams visuotiniuose, slaptuose, laisvuose ir lygiuose rinkimuose pagal Lietuvos Respublikoje registruotų politinių partijų pateiktus kandidatų sąrašus. Rinkėjai – savivaldybės teritorijos gyventojai, gali keisti kandidatų eilę sąraše, penkiems kandidatams suteikdami pirmumo balsus.

Tarybą sudaro 31 tarybos narys. Naujai išrinktos tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta taryba susirenka į pirmąjį posėdį.

Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti tarybos komitetai ir tarybos kolegija. Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato Vietos savivaldos įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia komitetai bei komisijos savo posėdžiuose, tarybos narių frakcijos bei savivaldybės administracija. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

Savivaldybė yra Lietuvos savivaldybių asociacijos narė.

Savivaldos istorija

Klaipėdos miestą buvo numatyta plėtoti prie 1252 m. pastatytos pirmosios Memelburgo pilies. 1258 m. miestui buvo suteikta savivalda pagal Liubeko miesto teisyną (1475 m. pakeista savivalda pagal Kulmo teisyną). Miestą administravo renkama taryba su burmistru priešakyje. Savivaldos apimtį sudarė tos teisės ir prievolės, kurias suteikė miestui jo steigėjai – Livonijos Ordinas ir Kuršo vyskupas. 1328 m. pagal Vokiečių ordino Prūsijoje ir Livonijos ordino susitarimą miestas buvo perduotas Vokiečių ordinui Prūsijoje. 1392 m. Kuršo vyskupas taip pat atsisakė savo jurisdikcijos Vokiečių ordino naudai.

1525 m. Vokiečių ordino valstybė buvo transformuota į Prūsijos hercogystę, leno teise susaistyta su Lenkijos karalyste. 1660 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovas atsisakė suvereno teisių į Prūsiją Brandenburgo markgrafo, jau nuo 1618 m. paveldimai valdžiusio hercogystę, naudai. 1701 m. Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje buvo tituluotas Prūsijos karaliumi; pastarasis 1871 m. – Vokiečių imperatoriškojo reicho kaizeriu.

Klaipėdos miesto savivalda nuo 1475 m. funkcionavo pagal Kulmo teisę. Savivaldos apimtį XVII a. gerokai apribojo tvirtovės statuso suteikimas Klaipėdai. Miestas prarado šį statusą tik XVIII a. pab. Po karų su Napoleonu Prūsijos karalystėje 1808 m. buvo priimti modernūs Miestų įstatymai, žymiai padidinę miestų savivaldos teises ir miestiečių dalyvavimą savivaldoje. XIX a. rinkimų teisę turėję miestiečiai periodiškai rinkdavo miesto tarybą (Stadtrat), iš kurios narių buvo formuojama miesto valdyba – magistratas (Magistrat). Magistratą sudarė kas treji metai perrenkami patarėjai ir burmistras, o miestui vadovavo kas 12 metų perrenkamas vyriausiasis burmistras. Tokia savivaldos administravimo schema su menkais pakeitimais Klaipėdoje išliko iki pat 1939 m. 1918 m. buvo sudaryta atskira Klaipėdos miesto apskritis, ir miestas nebepriklausė nuo Klaipėdos apskrities jurisdikcijos.

1919 m. Versalio sutartimi Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduodas valdyti Antantei. 1923 m. Lietuvos respublika prisijungė Klaipėdos kraštą, kurį valdė iki 1939 m., kuomet kraštas po ultimatumo buvo perduotas nacistinei Vokietijai. Klaipėdos kraštas tarpukariu sudarė autonominį Lietuvos Respublikos vienetą, todėl Lietuva negalėjo kištis į miesto teisę. Vienintelis bandymas tai padaryti buvo 1934 m., kai Lietuvos atstovas krašte – gubernatorius – paskyrė vyriausiuoju burmistru Lietuvai lojalų Erdmoną Simonaitį. Magistatas tokiu būdu paskirtam miesto vadovui nemokėjo algos, galiausiai 1936 m. Lietuva turėjo nusileisti.

1939 m. Vokietijos Reichui aneksavus Klaipėdos kraštą, miesto savivalda buvo apribota ir pajungta Nacių partijos priežiūrai. Panašiai nuo 1945 m., kai Klaipėdą užėmė TSRS kariuomenė, mieste suformuotos tarybos bei jos Vykdomojo komiteto veiklą prižiūrėjo Komunistų partijos miesto komitetas. Svarbiausias miesto valdymo organas sovietmečiu buvo partijos miesto komiteto biuras.

1989–1990 m. Lietuvos SSR buvo panaikinta vienpartinė sistema ir įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai į Klaipėdos miesto tarybą. Dabartinę vietos savivaldą ir valdymą Lietuvoje reglamentuoja 1992 m. spalio 25 d. referendume patvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1994 m. liepos 7 d. priimtas Vietos savivaldos įstatymas bei 1994 m. gruodžio 15 d. priimtas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas.