Martynas Gelžinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Martynas Gelžinis
Gimė: 1907 m. sausio 12 d.
Klaipėdos priemiestyje Vitėjė
Mirė: 1990 m. spalio 14 d. (83 metai)
Niujorke, palaidotas Pawlingo miestelio kapinėse (Niujorko valstija
Veikla: Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, pedagogas, istorikas.

Martynas Gelžinis (1907 m. sausio 12 d. Klaipėdos priemiestyje Vitėjė – 1990 m. spalio 14 d. Niujorke, palaidotas Pawlingo miestelio kapinėse (Niujorko valstija) – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, pedagogas, istorikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19141921 m. mokėsi Lelių vienklasėje pradžios mokykloje, 19221925 m. – Klaipėdos preperandume, 19251928 m. Klaipėdos mokytojų seminarijoje. Nuo 1928 m. mokytojavo Klaipėdos Mokytojų seminarijoje ir Klaipėdos Lietuvių (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) gimnazijoje. 1938 m. baigė Klaipėdos prekybos institutą. Gavęs valstybinę stipendiją, tęsė prekybos mokslus Paryžiuje.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, grįžo į Lietuvą, kur buvo paskirtas Šiaulių valstybinės aukštesniosios prekybos mokyklos direktoriumi. 1940 m. sovietų enkavedistų suimtas ir 1941 m. išleistas sovietų – vokiečių politinių kalinių pasikeitimo susitarimu. Po karo su šeima (žmona Herta Girt (19061978) ir dukra Rūta) apsistojo Liubeke, Vokietijoje, buvo Liubeko lietuvių gimnazijos direktoriumi. 1956 m. atvyko į JAV, gyveno Niujorko valstijoje Farmingdalo miestelyje.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuviškoms mokykloms Klaipėdos krašte parengė: geografiniams braižiniams sąsiuvinį „Geografijos kontūrai“ (išleista 1933 m. ir pakartotas leidimas 1936 m.), vadovėlį „Mano gimtinė – Klaipėdos kraštas“ (išleistas 1935 m.), Klaipėdos miesto planą (mastelis 1 : 5000, išleistas 1935 m.).

Dar buvo parengęs, bet neišleido: kontūrinių žemėlapių rinkinį „Užeuropis“, geografijos vadovėlį „Lietuva“ (skirtas penktajam pradinės mokyklos skyriui ir parengiamajai gimnazijos klasei).

Gyvendamas Vokietijoje ir JAV, išeivijos spaudoje („Lietuvos Pajūris“, „Naujienos‘ ir kt.) rašė Mažosios Lietuvos istorijos, kultūros, politikos klausimais.

Nebaigė Mažosios Lietuvos bylai ginti anglų kalba veikalo „Mažosios Lietuvos problemos“.

Po M. Gelžinio mirties buvo surinkta jo spausdinta medžiaga ir 1996 m. Vilniuje išleista knyga „Mūsų gimtinė Mažoji Lietuva (parengė spaudai dr. Petronėlė Žostautaitė).

Visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1932 m. buvo Klaipėdos krašto mokytojų draugijos valdybos narys (iždininkas), nuo 1935 m. – lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“ pirmininkas, kelių komitetų narys, ryžtingai gynęs lietuvininkų interesus. Po II pasaulinio karo įsitraukė į tautinę ir politinę veiklą: buvo VLIK'o (Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto) Tarybos narys informacijos reikalams, o vėliau ir Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio atstovas. Su pranešimais apie padėtį Lietuvoje dalyvavo pasauliniuose politiniuose kongresuose Strasbūre, Konigsteine ir kitur; įvairiomis progomis kalbėjo per „Amerikos balsą“, suorganizavo prie Baltijos jūros Klaipėdos ir Vilniaus radijo žinių sekimo stotį.

Asmenybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veiklus organizatorius ir puikus oratorius. Turėjo griežtus principus, kurių tvirtai laikėsi. Ilgą laiką vengė bendradarbiauti su Sovietine Lietuva ir kitus dėl to kritikavo.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Martynas Gelžinis. Mažoji Lietuva. Mažosios Lietuvos fondas. Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Vilnius. 1996.
  • Albertas Juška. Mažosios Lietuvos mokykla. Mažosios Lietuvos fondas. Klaipėdos universiteto leidykla. Klaipėda. 2003., p.708-709.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]