Herbert Reissmann
| Herbert Reissmann | |
|---|---|
| |
| Herbertas Reismanas | |
| Gimė | 1895 m. gegužės 19 d. Kamencas, Vokietija |
| Mirė | 1961 m. rugsėjo 26 d. (66 metai) Veimaras, VDR |
| Veikla | vokiečių inžinierius, architektas |
| Alma mater | Dresdeno aukštoji technikos mokykla |
Herbertas Reismanas (vok. Herbert Reissmann, 1895 m. gegužės 19 d. Kamence, Vokietijoje – 1961 m. rugsėjo 26 d. Veimare, VDR) – Klaipėdoje gyvenęs ir dirbęs vokiečių inžinierius, architektas,[1] bauhauzo architektūros atstovas.
Biografija ir veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1919–1921 m. studijavo Dresdeno aukštojoje technikos mokykloje, tuo pačiu metu dirbo privačioje projektavimo firmoje. 1923 m. atvyko į Klaipėdą, įsidarbino architekto Alfredo Niksdorfo statybos ir projektavimo bendrovėje. Klaipėdos krašte suprojektavo apie 140[2] gyvenamųjų, pramoninių, visuomeninių, administracinių pastatų ir jų rekonstrukcijų. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1949 m. dėstė Dresdeno aukštojoje technikos mokykloje, nuo 1956 m. profesoriavo Veimaro aukštojoje architektūros ir statybos mokykloje. Parašė straipsnių architektūros klausimais, kartu su kitais parengė „Kaimo architekto vadovą”, „Knygelę kaimo architektui”.[3]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pastatai pasižymi santūriomis konstruktyviomis formomis, juose vyrauja horizontalios ir vertikalios linijos, suapvalinti kampai ir briaunos, vietinių liaudiškų architektūros formų elementai.[2] Pagal H. Reismano projektus pastatyta 15 paviljonų Lietuvos prekybos ir pramonės parodai (1927 m.), plaukimo stotis ir mokykla Smiltynėje (1930 m., neišliko), Neringos muziejus (neišliko) ir Tomo Mano vasarnamis Nidoje (1930 m., dabar muziejus), Klaipėdos krašto draudimo įstaigos klinika (1930 m.), „Ryto” spaustuvė Klaipėdoje (1932 m., dabar DFDS Klaipėda biuras),[4][5] Vytauto Didžiojo gimnazija (1934 m.), Respublikos pedagoginio instituto pavyzdinė mokykla (1937 m.), Vydūno gimnazija Šilutėje (1938 m.), laikraščio „Memeler Dampfboot” redakcijos pastatas (1939 m., po karo perstatytas, dabar H. Manto g. 1), Klaipėdos elektrinės pastatų kompleksas (1939 m.), bendrovės „Lindenau” laivų statyklos, tekstilės ir kitų fabrikų cechai (1940–1943 m.) bei kiti pramonės statiniai, viešbučiai, gyvenamieji namai ir vilos. Dalį projektų parengė kartu su architektu A. Niksdorfu.[3][1]
Kūryba turėjo įtakos Klaipėdos bauhauzo vystymuisi.[2]
Projektų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Vytauto Didžiojo gimnazija Klaipėdoje -
Vydūno gimnazija Šilutėje -
Tomo Mano vasarnamis Nidoje
.JPG)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Jonas Tatoris, Herbert Reissmann, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2020-07-07. Nuoroda tikrinta 2023-08-09.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Agota Bričkutė, Klaipėdos bauhauzas: pasivaikščiojimas su užuolankomis, Kultūrpolis, 2016-11-22. Nuoroda tikrinta 2023-08-11.
- ↑ 3,0 3,1 REISMANAS (Reissman) HERBERTAS (1895–1961), Klaipėda: miestas ir žmonės. Biografijų žinynas, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2023-08-09.
- ↑ „Ryto“ spaustuvė ir muilo fabrikas „Žuvelė“ Archyvuota kopija 2023-08-12 iš Wayback Machine projekto. krastogidas.lt/
- ↑ Tarpukario verslai, sulaukę skirtingų likimų – spaustuvė „Rytas“ ir muilo fabrikas „Žuvelė“ lrt.lt/mediateka