Kauno karo mokykla

Apie aukštesniųjų karininkų rengimo mokyklą Panemunėje 1931-1940 m. žr. Aukštoji karo mokykla

Kauno karo mokykla (nuo 1929 m. Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla) – Lietuvos kariuomenės jaunesniųjų karininkų mokymo įstaiga, 1919–1940 m. veikusi Kaune, Panemunėje.

Istorija

Veikti pradėjo 1919 m. kovo 8 d.

1919 m. liepos mėn. buvo paskelbti Karo mokyklos nuostatai. Dėl karininkų stygiaus besikuriančioje Lietuvos kariuomenėje mokslai karo mokykloje pradžioje truko 4 mėnesius. Pirmoji laida – 89 karužai ir 7 puskarininkiai, turintys teisę gauti karininko laipsnį kariuomenės daliniuose, Kauno karo mokyklą baigė 1919 m. liepos 6 d.

Pirmieji absolventai Lietuvos karininkai 1919 m. liepos mėn. išvyko į frontą; rugpjūčio 24 d. krito pirmoji I karininkų laidos auka – J. Sidaravičius, vėliau, lapkričio 22 d., ties Radviliškiu antroji – S. Oželis. 1920 m. lenkų fronte žuvo karininkai J. Stapulionis, K. Matulaitis, Pr. Telksnys, A. Urbelis ir kt.^[1]

1920 m. mokslas truko 1 metus, nuo 1921 m. – 2 metus, nuo 1935 m. – 3 metus. Pirmųjų laidų kariūnai galėjo būti baigę gimnazijos ar jai tolygios mokyklos 4 klases, vėliau tik baigę gimnaziją, nevedę 18-25 metų amžiaus vyrai.

1919–1920 m. Kauno karo mokykla parengė 3 laidas, 434 karininkus, tarp jų 32 aviacijos karininkus. Iki 1940 m. Karo mokykla išleido 21 karininkų laidą. SSRS okupavus Lietuvą Karo mokykla 1940 m. rugsėjo mėn. perkelta į Vilnių ir išformuota. Vietoj jos įkurta Vilniaus pėstininkų mokykla.^[2]

1926–1940 m. prie Karo mokyklos veikė aspirantų (atsargos karininkų) kursai. Juose 12, vėliau – 15 mėnesių mokėsi gimnaziją baigę 18–29 m. kariuomenėje netarnavę vyrai. Baigusieji gaudavo jaunesniojo leitenanto laipsnį ir būdavo išleidžiami į atsargą. Iki 1940 m. išleista 15 atsargos karininkų laidų.

Be Karo mokyklos karo technikos karininkus 1920–1923 m. rengė Laikinieji karininkų kursai, 1923–1926 m. Aukštieji karo technikos kursai, nuo 1927 m. Aukštieji karininkų kursai. 1931 m. įkurtas Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyrius, kuris prilygo aukštojo karo mokslo institucijai. 1938 m. gruodžio 10 d. prezidentas Antanas Smetona paskelbė Seimo priimtą įstatymą, pagal kurį Vytauto Didžiojo karininkų kursai pervadinti Vytauto Didžiojo aukštąja karo mokykla.^[3]

Nuo 1932 m. Karo mokykla leido žurnalą „Kariūnas“.

Karo mokyklos viršininkai

1919–1920 m. Jonas Galvydis-Bykauskas
1920–1921 m. Pranas Tvaronas
1921–1926 m. Jonas Galvydis-Bykauskas
1926–1928 m. Pranas Kaunas
1928–1930 m. Petras Jurgaitis
1930–1934 m. Jonas Jackus
1934 m. Jonas Černius
1934 m. Albinas Čepauskas
1934–1939 m. Kazys Musteikis
1939 m. Kazys Skučas
1939–1940 m. Jonas Juodišius

Žymiausi kariūnai

Šaltiniai

↑ Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Karininkų rengimas Lietuvoje 1918–1940 m. Archyvuota kopija 2008-03-17 iš Wayback Machine projekto.
↑ Jonas Vaičenonis. Kauno karo mokykla. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 500 psl.
↑ https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=24767

Literatūra

Vikiteka: Kauno karo mokykla – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Pirmojo Lietuvos prezidento Karo Mokykla, 1919–1939 / redagavo Kazys Zupka, Vytautas Tamulaitis. – Kaunas: leidėjas P. L. P. karo mokykla, 1939. – 112 p.: iliustr.

[1] Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Karininkų rengimas Lietuvoje 1918–1940 m. Archyvuota kopija 2008-03-17 iš Wayback Machine projekto.

[2] Jonas Vaičenonis. Kauno karo mokykla. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 500 psl.

[3] ttps://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=24767

[1]

[2]

[3]