Pranas Gudynas (1900)
| Pranas Gudynas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1900 m. sausio 12 d. Mauručiai, Veiverių valsčius |
| Mirė | 1929 m. gegužės 6 d. (29 metai) Kaunas |
| Veikla | karininkas |
Pranas Gudynas (1900 m. sausio 12 d. Mauručiuose, Veiverių valsčius – 1929 m. gegužės 6 d. Kaune) – Lietuvos karinis veikėjas, kapitonas (1929 m., po mirties).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1919 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, 1921 m. gruodžio 18 d. – Kauno karo mokyklą. Paskirtas į Aštuntąjį pėstininkų pulką. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime, 1-ojo Klaipėdos krašto savanorių pulko kuopos vadas. 1924 m. sausio mėn. perkeltas į Autobatalioną.
Nuo 1924 m. studijavo Lietuvos universiteto Teisių fakultete, nuo 1925 m. dirbo Kariuomenės teisme. Nuo 1926 m. rugsėjo mėn. Karo aviacijos oro žvalgas. 1927 m. liepos mėn. baigė Aukštųjų karininkų kursų aviacijos skyrių, paskirtas 4-osios oro eskadrilės lakūnu. Aktyvus 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo dalyvis. Nuo 1927 m. pradžios ministro pirmininko Augustino Voldemaro adjutantas. Slaptos organizacijos Tautinė Apsauga Geležinis Vilkas štabo narys.[1]
1929 m. gegužės 6 d. 20 val. 20 min. žuvo užstodamas kūnu A. Voldemarą per pasikėsinimą prie Valstybinio teatro Kaune.[2][3] Palaidotas Veiverių kapinėse.
Kita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
P. Gudynas išgirdo verkiantį vaiką. Parsinešė jį į savo namus, tėvai užaugino. Taip atsirado antras Pranas Gudynas (1919–1979), muziejininkas, dailėtyrininkas, restauratorius, tapytojas, buvęs Dailės muziejaus direktorius.[4]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1928 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
- 1929 m. gegužės 8 d. Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinas (po mirties) [5]
Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1929 m. žūties vietoje prie Valstybės teatro durų (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras), grindinyje įmūryta atminimo plokštė su įrašu: „Šioje vietoje 1929.V.6 žuvo kapitonas Pranas Gudynas, lydėdamas ministerį pirmininką“. Plokštė yra dingusi.
- 1934 m. jo vardu Kaune pavadinta gatvė. Prieš Antrąjį pasaulinį karą viena centrinių gatvių Kaišiadoryse (dab. Gedimino g.) vadinosi jo vardu.
- 1937 m. pastatyti šaulių namai Veiveriuose pavadinti P. Gudyno vardu.
- 1991 m. viena iš Aleksoto mikrorajono gatvių pavadinta P. Gudyno vardu.[6]
- 2011 m. gegužės 6 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, atidengta atminimo lenta (aut. Balys Gudas).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Mindaugas Sereičikas. Lietuvos karo aviacijos karininkai 1934 m. birželio 6-7 d. sukilime: tarp pilietinės savimonės ir kariškio statuso“. Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 4 d..
- ↑ Vakar kėsinosi nužudyti ministerį pirmininką // Lietuvos aidas, 1929-05-07
- ↑ Vytautas Zabielskas. Pranas Gudynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 259 psl.
- ↑ http://www.kaunas.lt/index.php?4270224323 Archyvuota kopija 2020-10-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Respublikos Prezidentas apdovanojo karžygius // Lietuvos aidas, 1929-05-08
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=GUDYNAS%20%20PRANAS Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.