Leonas Taunys-Kovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Leonas Taunys (slapyvaris Kovas, 1900 m. lapkričio 12 d. Bučiūnuose1946 m. lapkričio 26 d. Vilniuje) – Lietuvos kariuomenės karininkas, kapitonas, pasipriešinimo judėjimo dalyvis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pabaigęs 1921 m. Kauno karo mokyklą, iki 1925 m. leitenantas L. Taunys tarnavo antrajame pėstininkų DLK Algirdo pulke. 1926 m. baigė aviacijos karininkų kursus. 1927 m. įsisavinęs aukštojo pilotažo mokymą, tarnavo I oro eskadrilėje. 1928 m. spalio 1 d. suteiktas karo lakūno vardas. Kapitono laipsnis suteiktas Lietuvos prezidento Antano Smetonos 1930 m. lapkričio 23 d. aktu.

Už nuopelnus Lietuvos Respublikai ne kartą apdovanotas: 1928 m. – Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukaktuvių jubiliejiniu medaliu, 1933 m. vasario 16 d. – DLK Gedimino IV laipsnio ordinu, 1933 m. gruodžio 30 d. – „Plieno sparnų“ garbės ženklu. Su žmona Marija susilaukė dukros Nijolės-Marijos.

Priklausė organizacijai Geležinis vilkas, dalyvavo 1934 m. birželio 6–7 d. karininkų perversme, kuris nepavyko, po to jam teko iš kariuomenės pasitraukti. Dirbo Lietuvos aeroklube instruktoriumi, virtuoziškai valdė lėktuvą, vėliau paskirtas eskadrilės vadu.

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, ėjo Dariaus ir Girėno sklandymo mokyklos viršininko pareigas. 1941 m. birželio mėn., prasidėjus Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui, jis įkalbėjo mokyklos „politruką" neišvežti aviacinės technikos, nes neva rusai greit grįšią atgal. Tokiu būdu technika liko Lietuvoje. Karo metu gyveno ir dirbo uošvio Jono Statkevičiaus 25 ha ūkyje Pasūduonio k. netoli Marijampolės.

1945 m. liepos 19 d. įsteigus Lietuvos partizanų Tauro apygardos štabą, tapo jo viršininku, o rugpjūčio 15 d. – apygardos vadu, užsiėmė organizacine veikla. Rugsėjo 16 d. paskirtas Lietuvos išlaisvinimo komiteto (LIK) pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Palaikė ryšius su Kauno bei Panevėžio pogrindžio vadovais.

Po 1945 m. spalio 21 d. Skardupių klebonijoje įvykusio paskutinio LIK’o posėdžio, sekantį 22-osios rytą, apsupus uošvio sodybą, buvo areštuotas. Lapkričio 6 d. pervežtas į NKGB Vilniaus vidaus kalėjimą ir žiauriai tardytas, kartais net po keliolika valandų, dieną ir naktį. Tardymo byla Nr. 5756 buvo baigta 1946 m. balandžio 2 d. Uždaras Lietuvos SSR NKVD kariuomenės tribunolo teismo posėdis Vilniuje liepos 20–22 d. nuteisė sušaudyti. Nuosprendis įvykdytas 1946 m. lapkričio 26 d. Nustatyta, kad jo kūnas užkastas buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje, bendrame kape. 1998 m. lapkričio 18 d. palaikai aptikti Tuskulėnų kapavietėje.

Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu Leonas Taunys-Kovas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]