Leonas Taunys-Kovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Leonas Taunys (slapyvaris Kovas), g. 1900 m. lapkričio 12 d. Bučiūnų kaime, Pašvitinio valsč., Šiaulių apsk. – 1946 m. lapkričio 26 d. Vilniuje) – Lietuvos kariuomenės karininkas, kapitonas, pasipriešinimo judėjimo dalyvis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1920 m. baigė gimnazijos 4-ias klases. 1920 m. lapkričio 15 d. buvo pašauktas tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1921 m. gruodžio 18 d. baigė Kauno karo mokyklą. Suteiktas (1921 m. gruodžio 18 d.) pėstininkų leitenanto laipsnis, paskirtas 2-jo pėstininkų DLK Algirdo pulko 5-sios kuopos jaunesniuoju karininku. 1923 m. balandžio 6 d. buvo perkeltas į 1-ją kuopą, o 1924 m. vasario 26 d. buvo perkeltas į mokomąją kuopą jaunesniuoju karininku. 1925 m. sausio 6 d. buvo perkeltas į Karo aviaciją. 1926 m. vasario 16 d. suteiktas aviacijos vyresniojo leitenanto laipsnis. 1926 m. birželio mėn. baigė aviacijos karininkų kursus. 1926 m. liepos 16 d. pirmą kartą skrido savarankiškai. 1926 m. rugsėjo 30 d. buvo perkeltas į 2-ją oro eskadrilę, o 1926 m. lapkričio 1 d. buvo perkeltas į 1-ją naikintuvų eskadrilę. 1927 m. liepos 25 d. baigė aukštojo pilotažo mokymą. 1928 m. spalio 1 d. suteiktas pirmos eilės karo lakūno vardas. Suteiktas Lietuvos prezidento Antano Smetonos 1930 m. lapkričio 23 d. aktu kapitono laipsnis. 1933 m. sausio 30 d. buvo paskirtas eskadrilės technikos karininku. Buvo organizacijos „Geležinis Vilkas“ narys. Dalyvavo 1934 m. birželio 6–7 d. voldemarininkų maište, už tai 1934 m. liepos 9 d. buvo pažemintas pareigose. Nuo 1934 m. liepos 23 d. buvo perkeltas į 3-ją oro eskadrilę karo lakūnu. 1934 m. rugsėjo 29 d. pačiam prašant buvo paleistas į aviacijos karininkų atsargą. Karo aviacijoje skraidė 671 valandą. Dirbo Lietuvos aeroklube instruktoriumi, o nuo 1936 m. lapkričio 28 d. buvo paskirtas aeroklubo sportinės eskadrilės vadu. Sportinėje aviacijoje skraidė 92 valandas.

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, kurį laiką ėjo Aukštagirio „Dariaus ir Girėno“ sklandymo mokyklos viršininko pareigas. 1941 m. birželio mėn., prasidėjus Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui, jis įkalbėjo mokyklos „politruką" neišvežti aviacinės technikos, nes neva rusai greit grįšią atgal ir visa mokyklos aviacijos technika liko Lietuvoje.

Nuo 1941 m. birželio mėn. gyveno ir dirbo uošvio Jono Statkevičiaus 25 ha ūkyje Pasūduonio k. netoli Marijampolės. Aktyviai dalyvavo antinacinėje veikloje.

1945 m. liepos mėn. įsitraukė į partizaninį sąjūdį, dalyvavo kuriant Tauro partizanų apygardą, o 1945 m. liepos 17 d. įsteigus Lietuvos partizanų Tauro apygardos štabą, buvo paskirtas štabo viršininku. 1945 m. rugpjūčio 15 d. steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas Tauro apygardos vadu. Buvo sudarytos 5-ios partizanų rinktinės: Stirnos (vėliau Žalgirio), Geležinio Vilko, Vytauto, Perkūno (vėliau Gedimino) ir Patrimpo. Veikė Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių, Lazdijų, Kauno ir Alytaus apylinkėse. 1945 m. rugsėjo 16 d. Skardupių kaime, Marijampolės valsčiaus įvykusiame steigiamajame Lietuvos išlaisvinimo komiteto (LIK) posėdyje buvo paskirtas Lietuvos išlaisvinimo komiteto (LIK) pirmininko pulkininko Liudo Bartusevičiaus (Luobo) pirmuoju pavaduotoju. Palaikė ryšius su Kauno bei Panevėžio pogrindžio vadovais.

Po 1945 m. spalio 21 d. Skardupių klebonijoje įvykusio paskutinio Lietuvos išlaisvinimo komiteto (LIK’o) posėdžio, 1945 m. spalio 22-osios rytą, apsupus uošvio Jono Statkevičiaus sodybą, Pasūduonio kaime, netoli Marijampolės, buvo areštuotas. Kalėjo Marijampolės NKVD 6-jame kalėjime. Tardė NKVD generolas-leitenantas Liubyj ir NKVD generolas-majoras Bartašiūnas. 1945 m. lapkričio 6 d. pervežtas į NKGB Vilniaus vidaus kalėjimą ir žiauriai tardytas, kartais net po keliolika valandų, dieną ir naktį. Tardymo byla Nr. 5756 buvo baigta 1946 m. balandžio 2 d. Uždaras Lietuvos SSR NKVD kariuomenės tribunolo teismo posėdis Vilniuje 1946 m. liepos 20–22 d. nuteisė sušaudyti. 1946 m. liepos 23 d. buvo perkeltas į MVD 1-ąjį kalėjimą (dabar Lukiškių). Nuosprendis įvykdytas 1946 m. lapkričio 26 d. Lukiškių kalėjime. Nustatyta, kad jo kūnas buvo užkastas buvusio Tuskulėnų dvaro parko teritorijoje, bendrame kape. Atkūrus nepriklausomybę, 1998 m. lapkričio 18 d. palaikai aptikti Tuskulėnų kapavietėje. Palaikai buvo indentifikuoti ir patalpinti į Tuskulėnų memorialo kolumbariumą. 2000 m. kovo 31d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).

Apdovanojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medalis
  • 1933 m. vasario 16 d. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio 4-jo laipsnio ordinas
  • 1933 m. gruodžio 30 d. "Plieno sparnų" garbės ženklas
  • 19... m. Vyčio Kryžius 2-jo laipsnio ordinas (po mirties)
  • 1998 m. Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius (po mirties)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]