Petras Kutka
Petras Kutka (1897 m. sausio 26 d. Ramuldavoje, prie Debeikių – 1965 m. gruodžio 22 d. Saint Charles, Ilinojus, palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1918 m. baigė Petrogrado statybos technikos mokyklą. Grįžęs į Lietuvą mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1919 m. gruodžio mėn. baigė Kauno karo mokyklą, tarnavo geležinkelių kuopoje (nuo 1920 m. Geležinkelių batalionas). 1920 m. liepos – gruodžio mėn. dalyvavo kovose su Lenkijos kariuomenės junginiais.
1926 m. baigė Aukštuosius karo technikos kursus. 1926–1932 m. tarnavo Technikos pulke. 1932–1934 m. Generalinio štabo Tarnybų skyriaus karininkas, geležinkelių karo komendantas, 1934–1940 m. Karo technikos valdybos štabo viršininkas, Generalinio štabo karininkų kursų lektorius. 1937 m. pulkininkas.
SSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos – gruodžio mėn. dėstė Aukštojoje karo mokykloje. 1940 m. gruodžio mėn. iš kariuomenės atleistas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, gyveno Zelonceveno pabėgėlių stovykloje, dirbo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto suburtoje aukšto rango Lietuvos karininkų grupėje ryšiams su Lietuvos partizanų dalinių štabais palaikyti. 1945–1948 m. mokytojavo karo pabėgėlių stovyklose. 1949 m. išvyko į JAV [1].
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Geležinkelių atstatymo darbai Lietuvoje 1914–1918 m. (1931 m.)
- Rusų fronto geležinkelių atstatymo ypatumai (1932 m.)
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1928 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Zabielskas. Petras Kutka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 339 psl.