Vladas Karvelis

Vladas Karvelis
Gimė	1901 m. balandžio 11 d. Šiauliai
Mirė	1980 m. kovo 28 d. (78 metai) Vilnius
Tėvas	Antanas
Vaikai	Rimgaudas Karvelis

Veikla	karinis veikėjas
Partija	1943 m. SSKP

Alma mater	1929 m. Čekoslovakijos generalinio štabo akademija

Vladas Karvelis (1901 m. balandžio 11 d. Šiauliuose – 1980 m. kovo 28 d. Vilniuje) – Lietuvos ir SSRS karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės brigados generolas, Raudonosios armijos generolas majoras.

Biografija

Nuo 1919 m. vasario 1 d. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 m. liepos 6 d. baigė Kauno karo mokyklą. 1919 m. spalio – 1920 m. gruodžio mėn. kaip karininkas dalyvavo kovos veiksmuose su Raudonąja armija ir Lenkijos kariuomenės junginiais.

1924 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1929 m. Čekoslovakijos generalinio štabo akademiją Prahoje. 1929 m. pab. – 1934 m. balandžio mėn. Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo Operacijų skyriaus viršininko pavaduotojas, viršininkas. 1934 m. balandžio mėn. – 1936 m. gruodžio mėn. (su pertrauka) Aukštųjų karininkų kursų inspektorius, 1936 m. gruodžio mėn. – 1938 m. liepos mėn. – kursų, 1939 m. sausio mėn. – 1940 m. birželio mėn. Aukštosios karo mokyklos viršininkas. 1938 m. brigados generolas.

Sovietams okupavus Lietuvą, Kariuomenės štabo viršininko padėjėjas (pavaduotojas). 1940 m. birželio-rugpjūčio mėn. Antrosios pėstininkų divizijos vadas ir Kauno įgulos viršininkas, 1940 m. generolas majoras. 1940 m. rugsėjo mėn. – 1941 m. birželio mėn. Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 184-osios šaulių divizijos vadas. 1941 m. birželio mėn. Raudonosios armijos karinės vadovybės išsiųstas į Aukštųjų vadų tobulinimosi kursus prie Generalinio štabo akademijos Maskvoje. 1942 m. pradžioje Frunzės karo akademijos dėstytojas. 1942–1943 m. Raudonosios armijos 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos vado pavaduotojas, 1943–1944 m. vadas, 1944–1945 m. šaulių korpuso vado pavaduotojas. 1944 m. vasario mėn. su kitais 23 Lietuvos Respublikos buvusiais karininkais pasirašė kreipimąsi į Lietuvoje likusius lietuvių karininkus, tarnavusius Vermachte – kvietė nekovoti su artėjančia prie Lietuvos Raudonąja armija.^[1]

1946–1961 m. Vilniaus universiteto karinio parengimo katedros viršininkas, 1947 m. docentas. 1962–1976 m. Lietuvos kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje komiteto pirmininkas.^[2]

Sūnus aktorius Rimgaudas Karvelis.

Bibliografija

Документы штаба М. И. Кутузова, 1805–1806: сборник (su kitais). – Vilnius, 1951. – 338 p.: iliustr.
16-os lietuviškosios šaulių Raudonosios vėliavos ordino Klaipėdos vardo divizijos koviniai veiksmai Didžiojo Tėvynės karo metu: medžiaga lektoriui. – Vilnius, 1966. – 16 p.
Lietuvos istorija: Lietuvos TSR išvadavimas iš hitlerinės okupacijos, 1944–1945. – Vilnius: Mintis, 1973. – 155 p.: iliustr.
Lietuvos TSR išvadavimas iš hitlerinės okupacijos, 1944–1945. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Mintis, 1974. – 168 p.: iliustr.
Tarybų Lietuvos išvadavimo iš hitlerinės okupacijos trisdešimtmetis: medžiaga lektoriui. – Vilnius, 1974. – 23 p.

Įvertinimas

1929 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
1936 m. Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas
1972 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas

Šaltiniai

↑ Kazimieras Tamašauskas. Vladas Karvelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 517 psl.
↑ Vladas Karvelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 230-231

[1] Kazimieras Tamašauskas. Vladas Karvelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 517 psl.

[2] Vladas Karvelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 230-231

[1]

[2]