Jonas Galvydis-Bykauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Galvydis-Bykauskas
GalvydisBykauskas.jpg
Gimė: 1864 m. gruodžio 15 d.
Degėsiai, Užpalių valsčius
Mirė: 1943 m. liepos 16 d. (78 metai)
Kaunas
Veikla: karinis, politinis bei visuomenės veikėjas
Alma mater: Orenburgo karininkų mokykla
Commons-logo.svg Vikiteka: Jonas Galvydis-BykauskasVikiteka

Jonas Galvydis-Bykauskas (1864 m. gruodžio 15 d. Degėsiuose, Užpalių valsčius – 1943 m. liepos 16 d. Kaune, palaidotas Raudondvaryje) – Lietuvos karinis, politinis bei visuomenės veikėjas, generolas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1884 m. baigė vidurinę miškininkų mokyklą Lisiny, paskirtas girininko padėjėju Naugarde. 1885 m. įstojo savanoriu į Rusijos imperijos kariuomenės 86 pėstininkų pulką, pasiųstas į Peterburgo junkerių mokyklą, kurią baigė 1886 m. Už pažangumą moksle apdovanotas Dimitrijaus A. Miliutino premija. Tarnavo 87 pėstininkų ir 18 Sibiro šaulių pulkuose. Dalyvavo Japonijos-Rusijos kare. 1909 m. baigė Orenburgo karininkų mokyklą. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, nuo 1915 m. lapkričio pulko vadas, pulkininkas. 1916 m. rusų ir vokiečių kautynėse Lenkijoje prie Lodzės buvo sužeistas, pateko vokiečiams į nelaisvę.

1918 m. rudenį grįžo į Lietuvą. Nuo 1918 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris. Nuo 1918 m. lapkričio 23 d. Pirmojo pėstininkų pulko vadas, bolševikams veržiantis į Lietuvą, 1918 m. gruodžio 30 d. paskirtas Vilniaus srities gynimo viršininku. Parengė Lietuvos kariuomenės formavimo projektą.

Nuo 1919 m. sausio 1 d. Karo mokyklos viršininkas. Jam vadovaujant 1919 m. liepos 6 d. išleista pirmoji 96 karininkų, gruodžio 16 d. – antroji 224 karininkų laida. 1919 m. rugpjūčio 29 d. paskirtas Kauno įgulos viršininku. Nuo 1919 m. spalio mėn. generolas leitenantas, vienas pirmųjų Lietuvos Respublikos kariuomenės generolų. Nuo 1920 m. sausio mėn. 3-osios brigados vadas. 1920 m. balandžio 9 d. – liepos 7 d. laikinai ėjo Vyriausiojo kariuomenės vado pareigas, nuo 1920 m. spalio 23 d. iki 1921 m. vasario 1 d. laikinai ėjo 3-osios pėstininkų divizijos vado pareigas. 1920 m. dalyvavo kovose su Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio rinktine. [1]

1920 m. liepos 7 d. – 1922 m. gruodžio 18 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloką. [2]

1921–1926 m. Karo mokyklos viršininkas, nuo 1922 m. kovo 8 d. Karo mokyklos ir Kauno įgulos viršininkas, daug nuveikė rengdamas Lietuvos karininkus. 1926 m. rugpjūčio mėn. generolas. Nuo 1926 m. rugpjūčio 21 d. atsargos, dimisijos karininkas, Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Katalikų veikimo centro ir Lietuvos ūkininkų kooperatyvų sąjungos veikėjas. Karybos teorijos klausimais rašė žurnale „Mūsų žinynas“, 1939 m. publikavo knygą „Komunizmas Ispanijoje“.

Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. rugsėjo 21 d. NKVD suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 m. per Birželio sukilimą iš kalėjimo išvaduotas. Palaidotas Raudondvaryje. [3]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras Tamašauskas. Jonas Galvydis-Bykauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 30 psl.
  2. Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
  3. Kazimieras Tamašauskas. Jonas Galvydis-Bykauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 30 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Galvydis-Bykauskas Jonas. Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais. – Klaipėda, 1924. – p. 20.
  • Jonas Galvydis-Bykauskas. Lietuvių enciklopedija, VI t. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leikla, 1955, T. 6: Er-Gardino gubernija, 507-508 psl.
  • Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas (sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis). – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. – 553 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-20-146-5 – p. 143–144.