Judrėnų kapinių koplyčia
55°35′49″š. pl. 21°48′37″r. ilg. / 55.59692°š. pl. 21.810251°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Gargždų |
| Savivaldybė | Klaipėdos rajonas |
| Gyvenvietė | Šakėnai (Klaipėda) |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | ~1944 m. |
Judrėnų kapinių koplyčia – katalikų koplyčia, stovinti Šakėnų kaime esančiose Judrėnų kapinėse, Klaipėdos rajone, Judrėnų seniūnijoje, apie 1,5 km į šiaurę nuo Judrėnų miestelio, prie kelio 2224 Endriejavas–Stančaičiai–Judrėnai . Netoliese, pamiškėje (200 m) įsikūrusi Judrėnų girininkija.
Šakėnai priklauso Judrėnų Šv. Antano Paduviečio parapijai.[1] Pora kartų per metus – per Velykas ir Vėlines – kapinių koplyčioje vyksta pamaldos, kurias aptarnauja Endriejavo klebonas. Retkarčiais seniūnijos lėšomis joje pašarvojami neturtingų žmonių palaikai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Koplyčios pastatymo istorija siekia II Pasaulinio karo metus, kuomet pro Judrėnų apylinkes 1940 m. driekėsi Raudonosios armijos kareivių statomų įtvirtinimų ruožas. Kariuomenei pasitraukus, liko cemento ir kitų statybinių medžiagų. Vietos gyventojų sutarimu nutarta kapinėse pastatyti koplyčią, kurioje būtų pagerbiami mirusieji. Kapinių sklypo centre parinkta vieta buvo užlaidota. Senųjų palaidojimų vietoje rasti kaulai buvo surinkti ir perlaidoti atokiau, prie vartų iškastoje duobėje. Koplyčiai statyti iškasta pamatų duobė įrengti rūsiui po visu statiniu. Pamatai ir rūsio sienos sudėtos iš lygių akmenų, betoninei perdangai panaudoti geležinkelio bėgiai. Visoms sienoms išmūryti buvo naudojami savadarbiai betono blokeliai, liejami pačių statytojų pagamintose formose. Statinio penkios apatinės eilės sudėtos iš lygių akmenų, aukščiau – su įspaustais ornamentais (lygiagretainiai su vertikaliu brūkšniu viduryje).[2] Koplyčia pradėta statyti prie kun. Valerijono Knipavičiaus, Judrėnų parapijoje tarnavusio 1926-1942 m. (palaidoto netoliese), o baigė kun. Anupras Žukas vokiečių okupacijos metais. Statyboms vadovavo meistras Valutis.
Pokaryje koplyčia pagal paskirtį nenaudota. Sovietmečiu ji buvo kapinių sargo žinioje, naudota inventoriui pasidėti, menkai prižiūrėta, išdaužytais langais, rūsys buvo virtęs šiukšlynu. Šalia koplyčios buvo kunigų, kitų nusipelniusių žmonių kapai, tarp jų – lakūno Stepono Dariaus tėvų Jono Romualdo ir Augustinos (Vaišvilaitės) Jucevičių kapavietė. Lietuvos Atgimimo metais kapines pradėta tvarkyti, todėl seniūnija nusprendė rūsį užmūryti. Vėliau nutarta koplyčiai įrengti vidų, nes ji buvo plikomis betono sienomis. Apie 1995 m. Judrėnų bendruomenės žmonės su seniūnijos pagalba iškalė sienas ir lubas dailylentėmis, įrengė medines grindis, lubas. Iš miško medžiagos, kurios netrūko vėtravartose po stiprios audros, buvo išpjauta mediena ir sunaudota koplyčios remontui neatlygintinai. Viduje pakabinti pirmieji šventųjų paveikslai, įvesta elektra. Tų pačių metų rudenį, per Vėlines, parapijos klebono iniciatyva buvo pasirengta ir atlaikytos pirmosios šv. Mišios.
Įrengus koplyčios vidų, prie šoninės sienos buvo vėl padarytas įėjimas į rūsį, įstatytos metalinės durys, sutvarkyta patalpa pritaikyta sandėliui. Pastato lauko sienos buvo jau prastos būklės, nuo kritulių poveikio vietomis suskilinėjusios, prapučiamos. Apie 2000 m. pirmas pastato aukštas (iki frontono) buvo aptinkuotas dekoratyviniu tinku, perklota buvusi stogo šiferio danga.
Koplyčia beveik metus laiko naudota pamaldų laikymui Judrėnų bažnyčios remonto metu. Tuomet nebuvo miestelyje kitų tinkamų patalpų (kultūros namai buvo neremontuoti, prastos būklės).
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Judrėnų kapinės keturkampio plano, aptvertos sumūrytų lauko riedulių ir skaldytų akmenų tvora. Koplyčia stūkso senosios dalies viduryje. Statinys sumūrytas iš betono blokelių, pamatas – iš skaldytų akmenų. Sienos padengtos pilku dekoratyviniu tinku. Frontono plokštuma virš įėjimo durų palikta netinkuota, iš originalių blokelių su ornamentuotais paviršiais.
Koplyčia stačiakampio plano, turi trisienę, taip pat stačiakampio plano, apsidę. Statinys be prieangio, priekiniu fasadu atsuktas į šiaurės rytus, kapinių vartų link. Virš koplyčios stogo iškelto kryžiaus nėra. Durys dvivėrės, medinės, dekoruotos sukaltų įstrižų lentelių „eglute“. Iš vidaus pakabintos senosios, butaforinės durys. Jos anksčiau numestos gulėjo rūsyje, bet remontuojant koplyčią buvo meistrų restauruotos. Priekiniame fasade yra trys langai, viršuje užsibaigiantys puslankiu, šonuose – po du siaurus langus, apsidės dviejose sienose – po langą. Koplyčią sudaro viena maldų patalpa. Virš pagrindinio įėjimo yra vargonų choro balkonas, atitvertas medine aklina tvorele. Trijų lygių lubos atkartoja menamą trijų navų erdvę, iš kurių vidurinioji – gerokai aukštesnė ir platesnė.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Galinėje dalyje – stačiakampio plano apsidė -
Koplyčios interjeras. Sienos, lubos iškalti dailylentėmis -
Vaizdas nuo altoriaus pusės. Prie išėjimo eksponuojamos pakabintos senosios durys -
Laiptai į rūsį įrengti prie šoninės sienos
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Janina Valančiūtė. Judrėnų seniūnijos istorija. - 2009. Kaunas: Arx Baltica. ISBN 978-9955-39-084-8.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Judrėnų Šv. Antano Paduviečio parapija (vyskupijos inf.)
- ↑ Kazys Žąsytis. [1] Serija „Lietuvos valsčiai. Kvėdarna. Kvėdarnos parapijos istorija“ (Judrėnų kapinės, 652-653 p.)