Vėtravarta
Vėtravarta arba audravarta, vėjavarta – stipraus vėjo išversti medžių kamienai ar jų dalys, nulaužtos viršūnės, stambios šakos, nukritusios ant žemės. Vėtravartos susidaro dėl natūralios medžių žūties, vykdomų kirtimų, miškų gaisrų, vėjo ir sniego poveikio (apledėjimo), apnikusių miško kenkėjų vabzdžių. Medžiai išverčiami tada, kai vėjo greitis viršija 20–25 m/s. Stipraus vėjo dažniausiai neatlaiko sniego prislėgti ar kenkėjų pažeisti, nudžiūvę medžiai, turintys puvinio pažeistas šaknis. Daug vėtravartų įvyksta senuose, šlapiuose miškuose. Dažniausiai nukenčia eglynai ar medynai su eglėmis. Išverčiami išaugę tankmėje, vėliau kirtavietėse palikti pavieniai medžiai. Medynų atsparumą vėjų poveikiui didina sistemingi miško ugdomieji kirtimai, mišrių ir įvairiaamžių medynų auginimas, vėjui atsparių miško palaukių formavimas.[1]
Ekologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ant miško paklotės dūlanti mediena dirvožemį praturtina maistinėmis medžiagomis, sustiprina miško šlaitus nuo ardymo, apsaugo dirvą. Čia sukuriamos sąlygos nuolat ar laikinai įsikurti daugeliui rūšių: mikroorganizmams, vaisiakūniams, nariuotakojams, moliuskams, varliagyviams ir ropliams, paukščiams ir net smulkiems žinduoliams. Kad sėkmingai daugintųsi tam tikrų rūšių augalai, būtina, kad jų sėklos sudygtų pūvančioje vėtravartų medienoje.
Negyva mediena vaidina svarbų vaidmenį kaip ilgalaikė anglies kaupėja. Pavyzdžiui, spygliuočių miškuose negyvoje medienoje kartu su dirvožemiu gali būti iki 25–30 % miške sukauptos anglies.[2]
Vėtravartų kaupimasis miškui kelia ir pavojų, ypač gaisro metu, prisideda prie greito jo išplitimo dideliuose plotuose. Be to, tai yra palankios sąlygos plisti įvairiems kenksmingiems vabzdžiams, pavyzdžiui, kinivarpoms, kurios dauginasi vėtravartose ir persikelia į šalia augančius sveikus medžius, dėl ko gali būti sunaikinami dideli plotai vertingo miško. Gerai prižiūrimoje girininkijoje ypatingas dėmesys kreipiamas į savalaikį naujai susidarančių vėtravartų valymą, gaunama malkoms ir kitiems tikslams tinkama mediena.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vėtravarta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- ↑ http://www.for.gov.bc.ca/hfd/pubs/docs/Wp/Wp30.pdf