Judrėnų kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Judrėnų kapinės
Judrėnų kapinės.JPG
Judrėnų kapinės su koplyčia

Judrėnų kapinės
Koordinatės
55°35′49″š. pl. 21°48′36″r. ilg. / 55.596833°š. pl. 21.810025°r. ilg. / 55.596833; 21.810025Koordinatės: 55°35′49″š. pl. 21°48′36″r. ilg. / 55.596833°š. pl. 21.810025°r. ilg. / 55.596833; 21.810025
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Judrėnų seniūnija
Plotas 0,97 ha
Naudotas nuo XVIII a. pab.– XIX a. pr.

Judrėnų miestelio kapinės – veikiančios civilinės kapinės, įsikūrusios Klaipėdos rajone, Šakėnų kaime, apie 1,5 km į šiaurę nuo Judrėnų miestelio, prie kelio  2224  EndriejavasStančaičiaiJudrėnai . Užima 0,97 ha plotą, Kultūros vertybių registre neregistruotos.[1]

Atnaujinta lakūno Stepono Dariaus tėvų kapavietė
Parapijos kunigų J. Dobkevičiaus ir V. Knipavičiaus kapai

Judrėnų Šv. Antano Paduviečio parapijos kapinės, tikėtina, buvo iškeltos už miestelio XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, kuomet carinės Rusijos valdžia ėmė drausti laidojimus gyvenvietėse, perpildytose šventorių kapinėse. Kapinių senojoje dalyje yra išlikę XIX a. antros pusės antkapinių paminklų, senų storų medžių.

Kapinių sklypas keturkampio plano, plyti lygiame kraštovaizdyje. Tvoros vartai įrengti šiauriniame pakraštyje, prie kelio, padaryti iš geležinių strypų. Vartų varčios išorinė pusė pažymėta išskirtiniu memorialiniu įrašu. Ant kairiojo vartų stulpo pritvirtintoje granitinėje lentoje iškalta: „ŠIOSE KAPINĖSE ILSISI / ST. DARIAUS TĖVAI: / ROMUALDAS, AUGUSTINA / JUCEVIČIAI“. Kapinių tvora sumūryta iš lauko riedulių ir skaldytų akmenų. Buvo aptverta tarpukario metais, išplėtus pietinę, kiek žemesnę pusę, naujiems palaidojimams. Senojoje dalyje auga išskirtiniai, stori ąžuolai. Šios dalies viduryje stovi mūrinė kapinių koplyčia, iškilusi vokiečių okupacijos metais. Koplyčia sovietmečiu buvo apleista, Atgimimo metais atnaujinta: aptinkuota, įrengta vidaus apdaila, sutvarkytas rūsys. Joje per Vėlines vyksta pamaldos, retsykiais šarvojama.

Palaidojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Stepono Dariaus tėvų Jono Romualdo ir Augustinos (Vaišvilaitės) Jucevičių, senelių Julijos ir Liudo Vaišvilų kapai (lakūno tėviškė yra gretimame Dariaus kaime). Augustina Jucevičienė (vėliau Degutienė) mirė 1934 m. JAV, bet jos valia palaikai buvo pargabenti ir palaidoti prie pirmojo vyro. Pasakojama, į jos laidotuves 1936 m. buvo susirinkę apie 6 tūkst. žmonių.[2]
  • Judrėnų parapijos kunigų kapavietė: pirmojo klebono Juozapo Dobkevičiaus (m. 1907), ilgamečio klebono, kapinių koplyčios statytojo Valerijono Knipavičiaus (1890-1942).
  • Judrėnų dvaro savininkų Bacevičių kapavietė.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]