Judrėnų kapinės
| Judrėnų kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Judrėnų kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Klaipėdos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Judrėnų seniūnija | ||
| Plotas | 0,97 ha | ||
| Naudotas | nuo XVIII a. pab.– XIX a. pr. | ||
Judrėnų miestelio kapinės – veikiančios civilinės kapinės, įsikūrusios Klaipėdos rajone, Šakėnų kaime, apie 1,5 km į šiaurę nuo Judrėnų miestelio, prie kelio 2224 Endriejavas–Stančaičiai–Judrėnai . Užima 0,97 ha plotą, Kultūros vertybių registre neregistruotos.[1]
Judrėnų Šv. Antano Paduviečio parapijos kapinės, tikėtina, buvo iškeltos už miestelio XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, kuomet carinės Rusijos valdžia ėmė drausti laidojimus gyvenvietėse, perpildytose šventorių kapinėse. Kapinių senojoje dalyje yra išlikę XIX a. antros pusės antkapinių paminklų, senų storų medžių.
Kapinių sklypas keturkampio plano, plyti lygiame kraštovaizdyje. Tvoros vartai įrengti šiauriniame pakraštyje, prie kelio, padaryti iš geležinių strypų. Vartų varčios išorinė pusė pažymėta išskirtiniu memorialiniu įrašu. Ant kairiojo vartų stulpo pritvirtintoje granitinėje lentoje iškalta: „ŠIOSE KAPINĖSE ILSISI / ST. DARIAUS TĖVAI: / ROMUALDAS, AUGUSTINA / JUCEVIČIAI“. Kapinių tvora sumūryta iš lauko riedulių ir skaldytų akmenų. Buvo aptverta tarpukario metais, išplėtus pietinę, kiek žemesnę pusę, naujiems palaidojimams. Senojoje dalyje auga išskirtiniai, stori ąžuolai. Šios dalies viduryje stovi mūrinė kapinių koplyčia, iškilusi vokiečių okupacijos metais. Koplyčia sovietmečiu buvo apleista, Atgimimo metais atnaujinta: aptinkuota, įrengta vidaus apdaila, sutvarkytas rūsys. Joje per Vėlines vyksta pamaldos, retsykiais šarvojama.
Palaidojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Stepono Dariaus tėvų Jono Romualdo ir Augustinos (Vaišvilaitės) Jucevičių, senelių Julijos ir Liudo Vaišvilų kapai (lakūno tėviškė yra gretimame Dariaus kaime). Augustina Jucevičienė (vėliau Degutienė) mirė 1934 m. JAV, bet jos valia palaikai buvo pargabenti ir palaidoti prie pirmojo vyro. Pasakojama, į jos laidotuves 1936 m. buvo susirinkę apie 6 tūkst. žmonių.[2]
- Judrėnų parapijos kunigų kapavietė: pirmojo klebono Juozapo Dobkevičiaus (m. 1907), ilgamečio klebono, kapinių koplyčios statytojo Valerijono Knipavičiaus (1890-1942).
- Judrėnų dvaro savininkų Bacevičių kapavietė.
- Saulius Šiliauskas (1962–2022) – istorikas ir politologas.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Janina Valančiūtė. Judrėnų seniūnijos istorija. - 2009. Kaunas: Arx Baltica. ISBN 978-9955-39-084-8.
- Kazys Žąsytis. Kvėdarnos parapijos istorija. - 2002. Šiauliai. UDK 262.2(474.5).