Pereiti prie turinio

Mistra

Koordinatės: 37°04′00″ š. pl. 22°23′00″ r. ilg. / 37.06667°š. pl. 22.38333°r. ilg. / 37.06667; 22.38333 (Mistra)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mistra
gr. Μυστρᾶς
Miestelio gatvė
Mistra
Mistra
37°04′00″ š. pl. 22°23′00″ r. ilg. / 37.06667°š. pl. 22.38333°r. ilg. / 37.06667; 22.38333 (Mistra)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Graikijos vėliava Graikija
Periferija (regionas) Peloponeso periferija
Nomas Lakonijos nomas
Gyventojų (2001) 4 608
Altitudė 15 m
Vikiteka Mistra
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 511

Mistra arba Mistras (gr. Μυστρᾶς) – gyvenvietė ir archeologinė vietovė pietų Graikijoje, Peloponeso pusiasalio pietuose, Lakonijoje, Taigeto kalno papėdėje, netoli Spartos. Išsidėstęs terasose kalno šlaite.

Mistra garsėja kaip buvusi Bizantijai priklausiusios Morėjos despotystės (XIV–XV a.), apėmusios Peloponeso pusiasalį, sostinė. Čia išlikęs gausus viduramžių architektūros paveldas: tvirtovė, Brontocho, Periblepto vienuolynų liekanos, veikiantis Pantanasos vienuolynas, keletas bažnyčių, vartai, įvairūs rūmai, gyvenamieji ir ūkiniai pastatai.

Senovėje šioje vietovėje gyveno slavų gentis milingai. XIII a. vid. Achėjos kunigaikštis Viljamas Vilarduenas Mistroje pastatė tvirtovę. 1259 m. ji užkariauta Nikėjos imperijos (Bizanijos). 1262 m. Mistra tapo Morėjos despotystės sostine. Mieste suklestėjo menai, filosofija (čia mokė neoplatonikas Plitonas), statyti vienuolynai, išpuošti freskomis. 1460 m. Mistrą užėmė Osmanai, jos reikšmė sumenko. XIX a. dauguma Mistros gyventojų persikėlė į naujai įkurtą Spartą.

1989 m. Mistra paskelbta UNESCO pasaulio paveldo objektu.