Eržvilko valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eržvilko valsčius
Laikotarpis: 17451950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Eržvilkas
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Raseinių apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Tauragės apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Tauragės apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Tauragės apskritis (1944–1947)
Jurbarko apskritis (1947–1950)

Eržvilko valsčius (rus. Эржвилковская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Eržvilkas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius minimas nuo 1745 m., priklausė Žemaičių vyskupijai. Carmečiu įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 19481949 m. valsčiuje veikė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos štabas, ėjo laikraštėlis „Laisvės varpas“. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jurbarko rajonui (4 apylinkės) ir Skaudvilės rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 6281 894 kiemai [2] 4 seniūnijos 69
1923 m.[3] 263 7491 1472
1949-01-01
(išsamiau)
265 11 apylinkių [4]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[5]
Balandžiai Balandžių apylinkė
Butkaičiai Butkaičių apylinkė
Eržvilkas Eržvilko apylinkė
Fermos Fermų apylinkė
Gabšiškiai Gabšiškių apylinkė
Kartupiai Kartupių apylinkė
Openiškė Openiškės apylinkė
Pašaltuonys Pašaltuonio apylinkė
Pavidaujys Pavidaujo apylinkė
Rimšai Rimšų apylinkė
Telviakai Telviakų apylinkė
Iš viso: 11 apylinkių

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 7491 žmogus:

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1885 Kulvertiškiai Mikas Gedgaudas, karininkas 1942
1890 Daugėliai Kazys Sleževičius, mokslininkas, pedagogas 1953
1905 Balniai Juozas Kazys Beleckas, žurnalistas 1942
1926 Taučeliai Antanas Juozas Gendrolis, farmakologas
1932 Rimšai Jonas Pranas Banys, matematikas 2016
1935 Naujininkai Algirdas Antanas Lauraitis, karininkas
1937 Butkiškiai Stanislovas Algimantas Martišius, ekonomistas 2022
1938 Pašaltuonys Edmundas Gendrolis, filosofas, antropologas 1994

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28–29