Eržvilko valsčius
| Eržvilko valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1745 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Eržvilkas |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Raseinių apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Tauragės apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Tauragės apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Tauragės apskritis (1944–1947) Jurbarko apskritis (1947–1950) |
Eržvilko valsčius (rus. Эржвилковская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Eržvilkas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius minimas nuo 1745 m., priklausė Žemaičių vyskupijai. Carmečiu įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 1948–1949 m. valsčiuje veikė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos štabas, ėjo laikraštėlis „Laisvės varpas“. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jurbarko rajonui (4 apylinkės) ir Skaudvilės rajonui (7 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 6281 | 894 kiemai [2] | 4 seniūnijos | 69 | |
| 1923 m.[3] | 263 | 7491 | 1472 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
265 | 11 apylinkių [4] | |||
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[5] |
|---|---|
| Balandžiai | Balandžių apylinkė |
| Butkaičiai | Butkaičių apylinkė |
| Eržvilkas | Eržvilko apylinkė |
| Fermos | Fermų apylinkė |
| Gabšiškiai | Gabšiškių apylinkė |
| Kartupiai | Kartupių apylinkė |
| Openiškė | Openiškės apylinkė |
| Pašaltuonys | Pašaltuonio apylinkė |
| Pavidaujys | Pavidaujo apylinkė |
| Rimšai | Rimšų apylinkė |
| Telviakai | Telviakų apylinkė |
| Iš viso: | 11 apylinkių |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 7491 žmogus:
- Lietuviai – 95,6% (7162);
- Žydai – 2,96% (222);
- Vokiečiai – 0,68% (51);
- Lenkai – 0,51% (38);
- Kiti – 0,24% (18).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1885 | Kulvertiškiai | Mikas Gedgaudas, karininkas | 1942 |
| 1890 | Daugėliai | Kazys Sleževičius, mokslininkas, pedagogas | 1953 |
| 1905 | Balniai | Juozas Kazys Beleckas, žurnalistas | 1942 |
| 1926 | Taučeliai | Antanas Juozas Gendrolis, farmakologas | |
| 1932 | Rimšai | Jonas Pranas Banys, matematikas | 2016 |
| 1935 | Naujininkai | Algirdas Antanas Lauraitis, karininkas | |
| 1937 | Butkiškiai | Stanislovas Algimantas Martišius, ekonomistas | 2022 |
| 1938 | Pašaltuonys | Edmundas Gendrolis, filosofas, antropologas | 1994 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28–29