Juozas Matulis
Juozas Matulis | |
---|---|
Gimė | 1899 m. kovo 19 d. Tatkonys, Skapiškio valsčius |
Mirė | 1993 m. birželio 25 d. (94 metai) Vilnius |
Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
Sutuoktinis (-ė) | Adelė Matulienė |
Vaikai | Algirdas Matulis, Aldona Matulytė |
Veikla | fizikas, chemikas, LMA vadovas |
Partija | 1950 m. SSKP |
Alma mater | 1929 m. Lietuvos universitetas |
Juozas Matulis (1899 m. kovo 19 d. Tatkonyse, Skapiškio valsčius – 1993 m. birželio 25 d. Vilniuje) – Lietuvos mokslininkas fizikas, chemikas, ilgametis LMA prezidentas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1912 m. baigė Juodpėnų pradžios mokyklą, 1914–1917 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje. 1920 m. Kauno pašto, telegrafo ir telefonų stoties telegrafo-telefono linijų prižiūrėtojas. 1920–1923 m. tarnavo Lietuvos kariuomenės elektrotechnikos batalione. 1923 m. Pašto, telegrafo ir telefonų valdybos Organizacijos skyriaus vedėjo padėjėjas, 1923–1928 m. Medžiagos skyriaus vedėjas.
1924 m. baigė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos suaugusiųjų gimnaziją Kaune, įstojo į Lietuvos universiteto Technikos fakultetą, 1925 m. perėjo į Matematikos ir gamtos fakulteto Fizikos ir chemijos skyrių. Nuo 1925 m. dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje, buvo studentų organizacijos „Žiežirba“ narys.
1929 m. baigė Lietuvos universitetą. 1928–1930 m. prof. Vlado Lašo vadovaujamos universiteto Fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedros vyresnysis laborantas, 1930 m. vyresnysis asistentas. 1930–1936 m. prof. Vinco Čepinskio vadovaujamos VDU Fizinės chemijos ir elektrochemijos katedros vyresnysis asistentas. 1931–1933 m. tęsė studijas Leipcigo universitete. 1934 m. gegužės 12 d. VDU apgynė daktaro disertaciją „Fotodichroizmo tyrinėjimai organinių dažų-kolodio ir želatinos sistemose“.[1] 1936 m. habilituotas daktaras, privatdocentas, 1936–1940 m. docentas. 1939–1941 m. rašė straipsnius „Lietuviškajai enciklopedijai“.
1940–1941 m. Vilniaus universiteto Gamtos ir matematikos fakulteto dekanas, 1940 m. profesorius. 1941 m. LSSR MA akademikas, Gamtos mokslų skyriaus sekretorius. 1941–1943 m. Fizikinės chemijos katedros vedėjas, 1944–1945 m. dar ir universiteto prorektorius. Lietuvos elektrochemijos mokyklos kūrėjas. 1945–1946 m. Organizacinio komiteto LSSR MA veiklai atkurti pirmininkas. 1946–1984 m. LSSR MA prezidentas, 1956–1976 m. dar ir Chemijos ir cheminės technologijos instituto direktorius. Ilgą laiką vienintelis lietuvis – SSRS mokslų akademijos narys korespondentas (1946 m.). 1984–1990 m. LSSR MA prezidiumo narys.
1948–1970 m. „Žinijos“ draugijos (buv. Politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijos) valdybos, 1949–1960 m. LSSR Taikos gynimo komiteto, 1952–1985 m. LSSR MA redakcinės leidybinės tarybos, 1956–1985 m. Respublikinės gamtos ir visuomenės mokslų koordinavimo tarybos pirmininkas. 1955–1970 m. leidinio „Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai“ redakcinės kolegijos pirmininkas. 1963–1971 m. „Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ vyriausias redaktorius. Vienas iš mokslo populiarinimo žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ kūrėjų, redkolegijos narys.
Nuo 1950 m. SSKP narys. 1956–1986 m. LKP CK narys, 1957–1960 m. kandidatas į LKP CK biuro narius. 1947–1963 m. LSSR AT narys, 1951–1963 m. LSSR AT prezidiumo narys, 1959–1963 m. pirmininko pavaduotojas. 1950–1979 m. SSRS AT deputatas.[2]
Palaidotas Antakalnio kapinėse.[3]
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Padarė 59 fotochemijos, cheminių reakcijų kinetikos, elektrochemijos sričių išradimus, vienas ir su kitais parašė mokslinių monografijų ir vadovėlių, per 600 mokslinių straipsnių, apie 10 ateizmą propaguojančių straipsnių. Vadovavo 85 disertantams, 76 išradimų bendraautoris.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1945 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas
- 1965 m. Socialistinio darbo didvyris
- 1975 m. LSSR valstybinė premija (su kitais)
- 1982 m. LSSR valstybinė premija (su kitais)
- 1984 m. SSRS MT premija (su kitais)
Atminimo įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1993 m. įsteigta LMA vardinė Juozo Matulio premija, kas 4 metus skiriama chemijos mokslo srityje dirbantiems mokslininkams
- 1999 m. išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).[4]
- Kupiškio rajono Naivių pradinei mokyklai suteiktas Juozo Matulio vardas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Naujas mūsų universiteto daktaras Juozas Matulis // Lietuvos žinios, 1934-05-19, Nr. 113 (4499), 6 p.
- ↑ Juozas Matulis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. - 19
- ↑ A. Vaškelis. Didysis lietuvos mokslininkas Archyvuota kopija 2008-10-14 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „LIETUVOS FILATELIJA. 1999 metu Lietuvos pašto ženklai“. filatelija.lt. Suarchyvuota iš originalo 2009-05-29. Nuoroda tikrinta 2016-05-01.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Fizinės chemijos praktikos darbai, 1935–1936 m., 2 d.
- Koloidų chemija, 1947 m.
- Mokslas Tarybų Lietuvoje. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961. – 334 p.: diagr.
- Mokslas Tarybų Lietuvoje: trumpa istorinė apybraiža (su Vytautu Petrausku). – Vilnius: Mintis, 1970. – 151 p.
- Literatūros rodyklė (sud. P. Valentelienė). – 1973. – 143 p.
- Socialistiniu keliu (Vaclovas Mališauskas, Vytautas Petrauskas, Juozas Matulis). – Vilnius: Mokslas, 1981. – 126 p.
- Fizikinė chemija: Rinktiniai skyriai. – T. 1. – Vilnius: TEV, 1999. – 383 p.: iliustr. – ISBN 9986-546-49-4. – T. 2, 440 p.
- Juozas Matulis. Autobiografiniai bruožai. Atsiminimai. T. I. – Vilnius: TEV, 1999. – 293 p. iliustr. – ISBN 9986546524. – T. 2. Mokslo populiarieji straipsniai. Publicistika. – 359 p.: iliustr.
- Juozas Matulis: literatūros rodyklė (sud. Audronė Steponaitienė). – Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, 1999. – 204 p. – ISBN 9986498198