Greifsvaldas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Greifsvaldas
vok. Greifswald
   DEU Greifswald COA.svg      Hissflagge der Stadt Greifswald.svg   
Rubenowplatz Greifswald.jpg
Greifsvaldo universitetas
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Meklenburgas-Priešakinė Pomeranija
Gyventojų (2009) 54 362
Plotas 50,5 km²
Tankumas (2009) 1 076 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka Greifsvaldas

Greifsvaldas (vok. Greifswald; sen. vok. Griepswoold; nuo herbo gyvūno – Pomeranijos grifo) – miestas Šiaurės rytų Vokietijoje, Meklenburge-Priešakinėje Pomeranijoje. Kartu su Štralzundu sudaro vieną iš keturių Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos federalinės žemės regioninių centrų. Mieste 8 rajonai. 54 000 gyv. Žymus Greifsvaldo universitetas (12 000 studentų, 5 000 Universiteto darbuotojų). Meras Arthur König (CDU), 2010 m. duomenimis.

Greifsvaldas XVI amžiuje

Greifsvaldo universitete įsikūręs Baltistikos institutas. Greifsvaldo Baltistikos institutas yra paskutinė Vokietijos ir vienintelė vokiškai kalbančių šalių aukštojo mokslo įstaiga, siūlanti visų pakopų universitetines baltistikos studijas: bakalauro, magistro ir daktaro.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestą įkūrė Danijos cistersų vienuoliai, kurie 1199 m. šioje vietoje pastatė vienuolyną. Miestas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1248 m. 1456 m. pradėtas statyti Greifsvaldo universitetas, kuris yra vienas iš seniausių Europoje. Po Trylikos metų karo miestas atiteko Švedijai ir priklausė jai iki 1815 m.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Greifsvaldas ir Štralzundas yra didžiausi Priešakinės Pomeranijos miestai. Didelę reikšmę miesto ekonomikai turi vietinis universitetas, kuriame studijuoja 12 000 studentų ir dirba beveik 5 000 darbuotojų, be to, daug žmonių dirba nepriklausomose tyrimų įstaigose, tokiose kaip Frydricho Leflerio institutas ir kitose įmonėse. Greifsvaldas taip pat yra Pomeranijos evangelikų bažnyčios vyskupijos būstinė, taip pat mieste veikia žemės vyriausiasis konstitucinis teismas ir vyriausiasis finansų teismas. Svarbi ekonomikos šaka – turizmas, nes Greifsvaldas yra turistų lankomoje Baltijos jūros pakrantėje tarp Riugeno ir Uzedomo salų. Viena didžiausių Europos fotovoltinių saulės modulių gamintojų – Berlyne įsikūrusi „Solon SE“ – turi gamybos padalinį Greifsvalde. Trečia pagal dydį pasaulyje jachtų gamintoja „HansaYachts“ yra įsikūrusi Greifsvalde. Netoli Greifsvaldo, Lubmine, baigiasi povandeninis dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją „Nord Stream“. Rymso saloje, kuri yra Greifsvaldo miesto dalis, įsikūrusi „Riemser Arzneimittel“ farmacijos įmonė. „Siemens Communications F & E“ taip pat gamina prekes mieste.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1852 m. ir 2010 m.
1852 m. 1916 m. 1939 m.sur. 1945 m. 1964 m.sur. 1981 m.sur. 2000 m.sur. 2010 m.
13 232 23 122 37 104 42 107 47 421 61 388 54 236 54 610


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]