Jurgis Jodkovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jurgis Jodkovskis
Jurgis Jodkovskis.jpg
Gimė 1862 m. balandžio 23 d.
Kisieliškių dvaras, Jiezno valsčius,Vilniaus gubernija
Mirė 1929 m. lapkričio 15 d. (67 metai)
Vilnius,
Palaidotas (-a) Bernardinų kapinės
Tėvai Leonas Jurgis Jodkovskis (1811-1882)
Motina Ieva Tamošiūnaitė Jodkovska (1830-1899)
Veikla tapytojas, Vilniaus dailės komiteto narys
Išsilavinimas Vilniaus piešimo mokykla
Alma mater Peterburgo imperatoriškoji dailės akademija
Parašas
Jurgio Jodkovskio parasas.jpg

Jurgis Jodkovskis (lenk. Jerzy Jodkowski, rus. Георгий Иодковский, brus.Jerzy Jodkouski; 1862 m. balandžio 23 d. Kisieliškių dvaras, Jiezno valsčius – 1929 m. lapkričio 15 d. Vilniuje) – lietuvių kilmės bajoras, tapytojas, Vilniaus piešimo mokyklos auklėtinis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priklauso lietuvių kilmės bajorų Jodkovskių giminei.

Gimė 1862 m. balandžio 23 d. Kisieliškių dvare bajorų Leono Jurgio Jodkovskio ir Ievos Tamošiūnaitės Jodkovskos (kilusios iš Vološynų (žiūr. Jiezno Vološynai giminės, šeimoje. Be jo dvare augo vyresnėlė sesuo Teresė bei brolis Gabrielis. Dar dvi seserys – Antonina ir Melanija buvo auklėjamos Vilniuje, mergaičių pensione. Brolis Flavijanas bei dvi jaunėlės seserys Kamelija ir Jadvyga Stanislava gimė vėliau.[1]

Kisieliškių dvaras stovėjo vos keli varstai nuo Nemuno.

Adomas Dominykas Bartuševičius, Vaclovas Bartuševičius buvo jo pusbroliai, Adomas Bartuševičius – dėdė, Stanislovas Poznanskis sesers Antoninos vyras.

Mokslo metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maždaug apie 1876 metus Jodkovskių šeima persikėlė gyventi į Vilnių, kur nuomojo gyvenamąjį namą Žvėryne. Ūgtelėjęs Jurgis įstojo mokytis į Vilniaus piešimo mokyklą. Baigęs ją Jurgis Jodkovskis įstojo mokytis į Sankt Peterburgo imperatoriškąją dailės akademiją. Studijų metais jaunuolis buvo apdovanotas mažuoju sidabro medaliu.[2] Dailės akademijos jaunuolis nebaigė. Galbūt tai, jog nebaigė studijų, dailininką paveikė ankstyvos vyresnio brolio Gabrielio ir tėvo mirtys.

Tolesnė veikla ir gyvenimo metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grįžęs į Lietuvą apie 1890 metus, gyveno Vilniuje, Kuršėnuose, kur turėjo savo dirbtuves. Gyvendamas Vilniuje padėjo motinai Ievai Jodkovskai tvarkyti namų ūkio reikalus, sudarinėti jai sandorius.

Brolis Flavijanas bei seserys Jurgiui perleido visas teises į Kisieliškių dvarą, kurio žemes Jurgis po truputį išpardavinėjo. Tuo metu gyveno Gedimino prospekte Jelenskos name. Pats Kisieliškių dvaras buvo parduotas jau po motinos Ievos mirties.

1902–1903 metais Jurgis Jodkovskis dalyvavo Vilniaus dailės būrelio surengtose parodose, dalyvavo Vilniaus dailės komiteto veikloje. 1905 -1907 metais ieškodamas darbo Jurgis Jodkovskis išvyko į Kaukazą, dirbo geležinkelio žinyboje Piatigorske, Tbilisyje, Kutaisyje. Daug keliavo, lankė Italiją, Paryžių.

Prisidėjo prie redakcijoje „Kurjer Litewski" rinktų lėšų Adomo Mickevičiaus paminklui.[3]

Maždaug apie 1919 metais grįžo į Vilnių. Liko nevedęs ir palikuonių nesusilaukė. Mirė 1929 m. lapkričio 15 d. Vilniuje, Bernardinų g. 1, ligoninėje. Palaidotas Bernardinų kapinėse.

Tapybos darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trinapolis, Vilnius (J. Jadkoŭski, 1886 m., paveikslas saugomas Lietuvos dailės muziejuje)

Tapė aliejumi, akvarele, piešė. Tapė peizažus, bažnyčias, Vilniaus apylinkes, Kaukazo ir Italijos kraštovaizdžius. Yra sukūręs Vilniaus namų dekoro elementų. Nemaža dalis Jurgio Jodkovskio darbų yra išlikę iš ankstyvojo periodo, t. y. 1879 metų, kai Jurgiui tebuvo 16-17 metų. Sukūrė portretų eskizų „Seno žydo portretas“, „Senyvo vyro su pypke portretas“, natiurmortų „Padėklas vaisiams“, batalinių kompozicijų „Veda belaisvius“, „Kariuomenė miestelyje“.[4] Tapė žanrines kompozicijas, animalistines studijas, piešė Vilniaus ir jo apylinkių architektūros motyvus.

Yra išlikusi Jurgio Jodkovskio atvirutė, siųsta dailininkui Juozapui Balzukevičiui, kai Jurgis Jodkovskis Lomžoje lankė sesers Kamelijos šeimą. [5]

Bernardinų kapinėse išlikęs Jurgio Jodkovskio, kartu jo seserų Jadvygos Jodkovskos ir Melanijos Žemaitėlienės, taip pat Melanijos vyro Dominyko Žemaitėlio ir jų dukters Bronislavos Žemaitėlytės bendras antkapis, lietuviško akmens, trupantis. Fone antkapis su dideliu kryžiumi jų pusseserės Valerijos Bartuševičiūtės Medziblockos ir jos dukters

2017 m. surengtoje Vilniaus piešimo mokyklos mokinių parodoje buvo eksponuojami ir Jurgio Jodkovskio darbai. Dailininko kūriniai saugomi Lietuvos dailės muziejuje, darbų yra Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dr. Irma Randakevičienė. Trakų Jodkovskiai [1]
  2. Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018. ISBN 978-609-8231-07-6.
  3. Skelbta „Kurjer Litewski", 1906 m. sausio 3 (16) d. Nr. 2, l.3., 1906 sausio 4 (17) d. Nr. 3., l.5. [2][3]
  4. Lietuvos kultūros tyrimų institutas. „Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915“, sudarytoja dr. Jolanta Širkaitė.
  5. Atvirutė su senuoju Lomžos „Nowy Rynek" aikštės vaizdu saugoma Balstogės prof. J. Giedraičio vardo bibliotekos archyve. [4]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos kultūros tyrimų institutas. „Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915“, sudarytoja dr. Jolanta Širkaitė.
  • Girininkienė Vida. Vilniaus Bernardinų kapinės, 1994.
  • Klajūmienė Dalia. Vilniaus gyvenamųjų namų interjerų dekoro elementai. Nuo klasicizmo iki moderno/ Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015.
  • Dr. Irma Randakevičienė. Trakų Jodkovskiai [5]
  • Dr. Irma Randakevičienė. XIX amžiaus Vilniaus moterys. Ieva ir jos sandoriai [6]

Išlikę Jurgio Jodkovskio tapybos darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jurgis Jodkovskis. Lentvaris. Tiškevičių pilis [7]
  • Jurgis Jodkovskis. Bažnyčia, 1886 [8]
  • Jurgis Jodkovskis. Riešės miestelis. XIX a. II p. [9]
  • Jurgis Jodkovskis. Kaukazas. Dangaus studija. [10]
  • Jurgis Jodkovskis. Vokė. Tiškevičių rūmai. 1879. [11]
  • Jurgis Jodkovskis. Vilnius, Misionierių ir Vizičių bažnyčia. 1879 [12]
  • Jurgis Jodkovskis. Vilnius. Vandens bokštas prie geležinkelio. XIX a. II p. [13]
  • Jurgis Jodkovskis. Vilnius. Vasarnamis Antakalnyje. XIX a. II p. [14]
  • Jurgis Jodkovskis. Vilnius. Malūnas Žvėryne. 1879.[15]
  • Jurgis Jodkovskis. Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčios. 1900 [16]