Gardino istorijos ir archeologijos muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gardino istorijos ir archeologijos muziejus

Gardino valstybinis istorijos ir archeologijos muziejus (brus. Гродзенскі дзяржаўны гісторыка-археалагічны музей) – muziejus Gardine, įkurtas 1920 m. Juzefo Jadkovskio iniciatyva, atidarytas 1922 m., nuo 1945 m. veikia Aukštutinėje (Gardino Senoji pilis) pilyje ir Stepono Batoro rūmuose (Gardino Naujoji pilis).

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muziejuje yra Gardino istorijos, gamtos ir dailės skyriai. Muziejuje sukaupta daugiau kaip 130 tūkst. eksponatų ir daugiau kaip 20 tūkst. retų spaudinių. Saugomi XV a.XVII a. dokumentų kolekcija, XVII a.XIX a. dailės kūriniai, XVIII a. Gardino ekonomijos manufaktūrų dirbiniai. Gardino muziejus turi daug archeologijos rinkinių, tarp kurių yra pergamente senovės baltarusių kalba rašytų dokumentų.

Ekspozicijose pristatoma Gardino ir jo apylinkių priešistorė, Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos laikotarpio istorija, 18631864 m. sukilimo dokumentai, partizaninis karas per TSRS-Vokietijos karą, dailės kūriniai, augalija ir gyvūnija.[1]

Gardino muziejus nuo 1990 m. leidžia dokumentų ir tyrimų rinkinius „Краязнаўчыя запіскі“ (Kraštotyros užrašai) ir „Гістарычны альманах“ (Istorijos almanachas)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gardino istorijos ir archeologijos muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 423 psl.