Jeloustouno nacionalinis parkas
| Jeloustouno nacionalinis parkas | |
|---|---|
| IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
 Jeloustouno nacionalinis parkas. Tolumoje rūksta geizeriai
| |
| Vieta: |  JAV: Vajomingas, Montana ir Aidahas
|
  Jeloustouno nacionalinis parkas | |
| Koordinatės: | 44°36′0″ š. pl. 110°30′0″ v. ilg. / 44.60000°š. pl. 110.50000°r. ilg. |
| Plotas: | 8983 km² |
| Įkurtas: | 1872 m.[1] |
| Lankomumas: | 2 870 295 (2006 m.) |
| Valdymas: | National Park Service |
 Vikiteka: |
Jeloustouno nacionalinis parkas |
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 28 |
Jeloustouno (arba Jeloustono) nacionalinis parkas (angl. Yellowstone National Park) – nacionalinis parkas, esantis JAV Vajomingo, Montanos ir Aidaho valstijose. Tai pirmasis ir seniausias nacionalinis parkas pasaulyje. Parko plotas apie 8980 km². Jeloustounas žymus savo geizeriais, karštaisiais šaltiniais ir kitais geoterminiais reiškiniais, taip pat gausia gyvūnija – grizliais, vilkais, bizonais ir elniais. 1978 m. parkas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Manoma, kad Jeloustouno nacionalinis parkas įsikūręs ant vadinamo „karštojo taško“, o septintame XX a. dešimtmetyje geologai nustatė didelę kalderą, kurios skersmuo siekia 72 km. Manoma, kad prieš 2,2–0,6 milijonus metų įvykę vulkano išsiveržimai suformavo Jeloustouną. Tačiau šiais laikas stebimi post vulkaniniai procesai – geizeriai, purvo vulkanai, karštosios versmės.
Parko pavadinimas kilo iš Jeloustouno upės pavadinimo.
Geologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dėl karštojo taško poveikio tektoninei Šiaurės Amerikos plokštei ši teritorija yra geologiškai labai aktyvi, joje vyko vieni didžiausių gamtos kataklizmų per pastaruosius kelis milijonus metų. Geologiniai tyrimai nustatė tokius didžiausius ugnikalnių išsiveržimus:
- prieš 1,2 mln. m.: ~280 km³ medžiagų;
- prieš 2,1 milijono metų: išmesta ~2450 km³ pelenų, uolienų ir piroklastinių medžiagų;
- prieš 640 000 m.: ~1000 km³ medžiagų.
(Palyginimui – galingiausių istoriniu laikotarpiu įvykusių Taupo ir Teros (Santorinio) išsiveržimų metu buvo išmesta maždaug po 100 km³ įvairių medžiagų).
Kiekvieno ugnikalnio išsiveržimo produktai pasklisdavo šimtus kilometrų, darydavo didelį poveikį gamtai ir turbūt lemdami daugelio rūšių nykimą Šiaurės Amerikoje.
Keli smulkesni išsiveržimai įvyko prieš 160 000, 70 000 metų, užpildydami beveik visą Jeloustouno kalderą.
Jeloustoune kasmet registruojami keli tūkstančiai silpnų žemės drebėjimų; istoriniu laikotarpiu užfiksuoti šeši stiprūs drebėjimai (virš 6 magnitudžių), tarp kurių stipriausias nutiko 1959 m., išjudindamas didelę nuošliaužą, užtvenkusią upę ir sukūrusią naują ežerą – Žemės drebėjimo ežerą. Kitos šio drebėjimo pasekmės – nauji geizeriai ir plyšiai.
Pastaruoju laikotarpiu vėl stebimas Jeloustouno geoterminis suaktyvėjimas. 2003 m. atsivėrė naujų fumarolių, o kai kurių geizerių vandens temperatūra taip pakilo, kad jie tapo garo fontanais.
.jpg)
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paviršiaus dažniausias aukštis 2200–2500 m, didžiausias – 3462 m (Erelio kalnas). Parke yra vaizdingas Jeloustouno kanjonas, ~40 krioklių, iš kurių didžiausias – Žemutinis Jeloustouno krioklys (94 m). Telkšo Jeloustouno ežeras (plotas 371 km²).
Gyvoji gamta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie 80 % parko ploto užima miškai, daugiausia spygliuočių.
Veisiasi juodauodegiai ir baltauodegiai elniai, vapičiai, bizonai, briedžiai, snieginiai avinai, grizliai, Amerikos juodieji lokiai, pumos, kojotai, pilkieji vilkai. Daug paukščių (baltagalviai ereliai, sakalai keleiviai, gulbės), žuvų (upėtakiai ir arktiniai kiršliai saugomi).[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 178–179
- ↑ Yellowstone’o nacionalinis parkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005}}
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||