Uolinių kalnų nacionalinis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Uolinių kalnų nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Longs Piko kalnas Uolinių kalnų nacionaliniame parke
Longs Piko kalnas Uolinių kalnų nacionaliniame parke
Vieta: Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
(Kolorado valstijos vėliava Kolorado valstija)
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Estes Parkas
Žemėlapis rodantis Uolinių kalnų nacionalinis parkas vietą.
Uolinių kalnų nacionalinis parkas
Koordinatės: 40°20′0″ š. pl. 105°42′0″ v. ilg. / 40.33333°š. pl. 105.70000°r. ilg. / 40.33333; 105.70000Koordinatės: 40°20′0″ š. pl. 105°42′0″ v. ilg. / 40.33333°š. pl. 105.70000°r. ilg. / 40.33333; 105.70000
Plotas: 1074,28 km²
Įkurtas: 1915 m.
Lankomumas: 4 437 215 (2017 m.)
Valdymas: National Park Service
Commons-logo.svg Vikiteka: Uolinių kalnų nacionalinis parkasVikiteka

Uolinių kalnų nacionalinis parkas (angl. Rocky Mountain National Park) – saugoma gamtos sritis Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kolorado valstijoje, apima vidurinę Uolinių kalnų dalį. Nacionalinis parkas įsteigtas 1915 m., o 1976 m. paskelbtas biosferos rezervatu.

Parke saugomi būdingi Uolinių kalnų kraštovaizdžiai ir laukinė gyvūnija. Aukščiausia parko vieta – Longs Piko kalnas (4345 m). Telkšo apie 150 ežerų[1] (Lokių, Birštato, Svajų ir kt.). Parko teritorijoje yra Kolorado upės ištakos. Būdingos alpinės pievos, kalnų tundra, spygliuočių miškai (auga įvairios pušys, kėniai, eglės). Aptikta >700 rūšių aukštesniųjų augalų. Sutinkami įvairūs gyvūnai: vapičiai, juodauodegiai elniai, pumos, kojotai, juodieji lokiai, snieginiai avinai, švilpikai, briedžiai, bebrai, amerikiniai baltieji kiškiai, rudosios lūšys, burundukai, virš 200 paukščių rūšių.[2]

Vystomas turizmas, alpinizmas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Uolinių kalnų nacionalinis parkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
  2. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 355 psl.